ir giesmės
mano prieteliai kur jie?
vietoje jų mano Dievas
ambivalentiškas toks
tai tolsta
tai dvišakiu liežuviu priartėja
bet visuomet sakosi
esąs per plauką
mano skaitytojai kur jie?
nežinau jie dar negimė
arba juos reikia pavaišinti
duona druska žuvimi ir ikrais
kaip kad žaltys darė
su Ieva Adomu
ir obuolių sėklytėm
obuolio sėklytės čia tam
kad įdomiau būtų
tam nes ir taip tinka
nepatikėsite žuvų pilnos pintinės
tereiktų jas pradėti dalinti
žuvys nesidaugina pačios
jų pilvai persprogę arbūzai
po skraistėm
sprogsta ir valgančiųjų burnos
užsisėja ikrais
o gal tik alegorijom metaforomis
arba palyginimais
štai pirmoji praeivė
eina apsidengusi paklode
ir antklode
aplink galvą šūdmusės sukas
klausiu jos
- gal tu matrioška
o gal arabė musulmonė pabėgėlė
kas tu kodėl taip keistai išrodai
ji sako
ne ne aš medicinos sesuo iš kėdainių
einu į konservų fabriką
jei būtų iš mažeikių
ji eitų į naftą jos paviršiumi
nesvarbu tai svarbu
su vaiduokle susikalbam
jos viena akis apsitraukus pelėsiu
o kita kiek įkypa kaip pelėkautai
negraži oi negraži ji man
plačiom strėnom
o žvilgsnis kaip rusiško koldūno
Ivan kadais skanūs būdavo
bet dabar katino sperma atsiduoda
net nesinori to pasakot
svogūnais ir beskonybe ji trenkia
lyg būtų triskart nuvirta dažnutė
ir dukart suvirškinta silkė
gerų manierų baltų moterys
ties Pilėnais ir Apuole dingo
trečioji josios akis veidrodinė
mirksi taip - tik mirkt mirkt
ne tik mirksi
ji traška kaip riešuto kevalas
nesinori man jos žvilgsnyje mirkti
trečioji josios akis įkvėpimui
aš mirkteliu jai
ji man
mūsų veidrodžiai susitinka
ir paklodė nuo josios pečių pakyla
tiesą sakant pats nežinau
pakyla skyla perpus
o gal nuslysta


Daktaras Corona






