Trumpėja dienos ilgos
Ir paprastos labai
Siūbuoja vėjy smilgos
Lyg burlaivių stiebai
Banguoja visas laukas
Lyg žydintis vanduo
Ir į paviršiu plaukia
Žuvis o gal ruduo
Bet žalio stiklo butelį
Dar išmeta banga
Pavasarį pasiutėlį
Vėl pargina atgal
O butelyje regis
Yra ir laiškas tau
Neskendęs neapdegęs
Ir jį dabar skaitau
Iš rašto nepažįstu
Tačiau tikrai anksčiau
Žydėjime paikysčių
Tą laišką pats rašiau
Jau skęstantis į liūdesį
Kad nieko nėr šalia
Nors pieva jau parudusi
Man rodės dar žalia
Siūbuoti nepamiršusi
Ir buvo lemta man
Iškilti jos paviršiumi
Arba nugrimzt dugnan
Kokie mes buvom naivūs
Kad nėrėme ieškot
Prasmės kai skendo laivas
Nudžiautas iš Rembo
Nebuvo baisiai girtas
Bet mirkomas vyne
Į seną geldą virtęs
Išgelbėjo mane
Trumpėjo dienos ilgos
Ir tu taip nustebai –
Saulėlydyje smilgos
Lyg burlaivių stiebai


Zibintininkas












