Staugsmingieji

Kai kurie 

mano nepralenkiamos poezijos 
vertintojai yra Mėnulio šunys 
bidzinėjantys jo dulkėtu paviršium 

jie stebi Mėnulio jūras 
mato potvynius ir atoslūgius 

bet nežino iš kur artėjantis vėjas 
į juos papūs 

dar jie laksto paskui paukščius 
žuvėdras kirus bei kitus 
bet nuolat lieka nieko nepagavę 
lieka vieniši 

todėl tarsi suprasdami 
kad su vėju nepalenktyniausi 

jie gailiai staugia 
jau milijonus metų
staugė 
ir staugs dar tiek pat

toks jau staugsmingųjų likimas