Rašyk
Eilės (75826)
Fantastika (2218)
Esė (1521)
Proza (10680)
Vaikams (2570)
Slam (50)
English (1166)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 7 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Ryte jaučiausi keistai. Oras buvo klampus, akyse nežymiai raibuliavo. Nušlitiniavęs į vonią pamėginau atsukti vandenį. Nesigavo – maišytuvo rankenėlė nepakrutėjo iš vietos. O tada apsireiškė mano mirusi močiutė. Šiek tiek išsigandęs atšlijau.
– Nenaudėli! Šlykštyne tu, pagaliau galėsiu tave tinkamai išbarti!
Sapnuoju? Bet ne – per daug tikroviška.
– Už ką?! Ar tu vaiduoklis?
– Oi, vaikeli, vaikeli, abu mes vaiduokliai. Numirei paryčiais.
– Kaip tai? Nesąmonė! – nubėgau atgal prie lovos. Ir tikrai, joje gulėjo kūnas su mano veidu.
Sustingau, laukdamas šoko bangos. Ar bent padažnėjusio pulso. Tik kažin ar išvis beturėjau pulsą. Ir širdį. Stebėjausi. Bet kažkaip ramiai, vien protu. Gal todėl, kad nebeturėjau kūno ir jausmai nevirto cheminėmis reakcijomis, kurias galėčiau pajusti.
– Gerai, kad nusibaigei, o kiek dar baisybių būtum pridirbęs.
– Kokių baisybių? – atsisukau į močiutę.
– Taigi ką išdarinėjai kas antrą kartą duše besimaudydamas? Ir per kompjūterį žiūrėdamas visas tas šlykštynes? Fuj, baisu ir pagalvot, kaip nusiritai! O koks gi geras berniukas buvai, kai mažesnis...
– Kąąą?! Tu viską matei?!
– Visa giminė baisėjosi, visi, kurie jau atsisveikinę su gyvenimu, erode tu.
Mintyse perkračiau mirusius giminaičius. Abu seneliai, tėvo sesuo, promočiutė, kurią vos beprisimenu.
– Tai kur ta giminė? – susigūžęs apsidairiau.
– Jadvyga su Irute tavo pusbrolio namuose, Tomukas neseniai mergaitę susirado, tai žiūri, ar likę vienu du neišdarinėja kokių bjaurasčių. Stasys, tavo senelis, jau seniai kažkur pradingęs. Atseit, mirė ne tam, kad toliau su manim kentėtų, paskutinis šmikis, va kas jis toks. Kiti ateina ir vėl išeina. Susitikę pasipasakojam...
– Jūs čia neturit ką veikt ar ką? Lendat i privatų gyvenimą, – neištvėręs pasipiktinau.
– O ką, vaikeli, daugiau benuveiksi, esam amžinieji stebėtojai. Ir va, gerai, kad atėjai pas mus, dabar galėsim daugiau giminaičių prižiūrėt. Kai mirs, tegul žino, jog nė viena nuodėmė nepraėjo nesužiūrėta.
– O kas toliau?
– O toliau pamažėl nunyksim, – močiutė pažvelgė į savo raukšlėtus delnus. – Jei įsižiūrėsi, tai mane jau mažne kiaurai permatysi.
Pajudinau galvą į šalis ir tikrai, per močiutę įžiūrėjau saulės nutviekstą langą.
– Kas bus, kai visai persimatysi?
– Kas čia žino. Gal išnykus toliau stebėsiu. Tik manęs jau niekas nematys ir negirdės, – močiutės veidas graudulingai persikreipė, – Lėtai nykstam, labai lėtai.
Į galvą šovė baisi mintis. Primerkęs akis įsižiūrėjau į raibuliavimą... Štai ranka. Pečiai. Veidas. Daugybė veidų. Lyg fotošopo sluoksnyje su 99% permatomumu. Veidai atsisukę į mane, klausosi mūsų su močiute pokalbio. Nupurtė šiurpuliukas.
– Bet juk turi būti portalas... – išlemenau.
– Koks portalas, ką čia zaunoji?
– Durys į aną pasaulį... Į rojų. Arba pragarą. Į kitą gyvenimą? Arba į nebūtį.
– Nėr jokių durų, vaikeli. Jau ir taip pragarui prilygsta kasdieną žiūrėt ką gyvieji išdarinėja kai manosi likę vieni. Visai tas jaunimas šiais laikais, anei supratimo, anei pagarbos...

Palikęs miegamąjį ir burbančią močiutę, laiptais nusileidau žemyn. Lauko durys buvo uždarytos, o rankena, žinoma, pasirodė man neįveikiama. Kokios čia nesąmoningos taisyklės?! Juk visi žino, kad vaiduokliai turi lįsti kiaurai sienas ir duris! Deja, mano namų durys to nežinojo, nes kad ir kiek prie jų spaudžiausi, taip ir likau viduje.

– Kas tu per žmogus, nieko doro neveiki, tik žiūri tuos savo kinus per dienas, raibulių pritraukei pilnus namus, irgi, matai, įdomūs jiems tavo kinai, net kvėpuoti viduj nebėra kuo.
Nepaliaudama burbėti močiutė praplaukė pro mane ir „susigėrė“ į duris, pro kurias aš taip nesėkmingai bandžiau prasibrauti. Oho! Ji net nesivargino žingsniuoti, tiesiog sklendė oru! Ir, pasirodo, vaiduokliai vis tik moka lįsti kiaurai materiją. Ką gi, jei sena negyva burbeklė sugeba, tai pavyks ir man. Pašokau į viršų ir pabandžiau nenukristi atgal. Pavyko! O dabar per duris. YES! Štai aš ir lauke. Atrodo, užteko vien žinojimo, jog tai įmanoma.

Pamėginau kilti aukštyn, bet labai pasistengęs atsiplėšiau tik porą metrų virš kiemo trinkelių. Atrodo, kad lengvai galiu sklęsti kelių centimetrų aukštyje, o pastangos išsilaikyti aukščiau kelia įtampą ir diskomfortą. Na ką, pomirtiniai fizikos dėsniai daugmaž aiškūs. O kas dabar? Tikrai neketinau niekingai šnipinėti pusbrolio ar užsiimti panašiom nesąmonėm. Aha! Žinau, ką darysiu toliau!

– Nu ir kur jau bėgsi? Močiutė nebereikalinga, ane, beširdi tu, juk tave auginau, sveikatą aukojau, gal net nebūčiau taip greit čia patekus, kiek reik neturėt sąžinės, kad šitaip...
– So long, suckers! – pamojau močiutei bei raibuliams ir nuskriejau tolyn visu, neskubriai bėgančio žmogaus greičiu.
– Ką čia pasakei? Juk žinai, kad nesuprantu prancūziškai, kaip tau ne gėda mulkinti seną žmogų... – tolo močiutės balsas.

Kelionės! Štai nuo šios pramogos manęs nebesulaikys niekas ... Ir jau tikrai ne į Turkiją! Manęs laukia kur kas egzotiškesni kraštai. Dabar visas pasaulis man atviras. Panorėjęs galiu nemokamai įlįsti į kino teatrus ar į geriausias vietas žvaigždžių koncertuose! Ką ten į žiūrovų vietas, galėsiu ant scenos šėlti kartu su atlikėjais. Ei, o kas man gali uždrausti, pavyzdžiui, užmesti akį į garsias aktores... kai šios maudosi nuogos? Uff... Denisė Palmer pati gražiausia. Niekada nesifilmuoja apsinuoginus, o štai aš imsiu ir pasižiūrėsiu. Iš toli, iš arti – kaip užsimanysiu! Nuspręsta, pirma stotelė – Holivudas!

Kažin, ar galėsiu sklęsti virš vandens? O gal teks žingsniuoti vandenyno dugnu? Bet juk dar įdomiau – sau linksmai su žuvytėm tarp koralų, o kiek prisižiūrėsiu visokių povandeninių stebuklų... Gal net Titaniką užtiksiu, juk, berods, Atlante nuskendo – tai kaip ir pakeliui. Nei šalčio, nei slėgio nejausiu, tai kas man darbo. Net nesušlapsiu, cha!

* * *

Šiandien atradau porą nemalonių dalykų. Pirmas – kažkiek kilometrų po vandeniu tvyro absoliuti tamsa. Antras – vaiduokliai nemoka plaukti. Tamsoje praradau bet kokį krypties suvokimą, o tiesiog imti ir iškilti į paviršių nepavyko. Mėginau eiti pirmyn, paskui atgal. Gal judėjau ratu, o gal tik kepurnėjausi vietoje. Kurių galų šokau į tą povandeninę bedugnę? Ir dar klykdamas iš džiaugsmo, jausdamasis nepažeidžiamu. Reikėjo gi į laivą lipt... ar lėktuvą, būtų buvę dar greičiau nei laivu... ot kvailys. Visiškai nepažeidžiamas, visiškai apgailėtinas kvailys.

* * *

Neturiu supratimo, kiek laiko pratūnojau tamsoje... Vienintelė pramoga – klausytis keisčiausių povandeninių garsų ir spėlioti, kas juos galėtų skleisti. Dažnai bandau įsivaizduoti, ką veikia močiutė. Tikriausiai pažeidinėja pusbrolio Tomo privatumą. O ką Tomas? Gal su mergina meiliai apsikabinę sėdi, žiūri serialą... Ech, prisėsčiau ir aš, su močiute pasišnekučiuočiau. Gal išmokyčiau anglų, kad ir ši pradėtų suprasti tuos „kinus“.

Kažin, ar vaiduokliai gali išsikraustyti iš proto?

* * *

... dar prisiminiau, kad Denisė Palmer gyvena Ispanijoj... F**k!
2021-06-15 13:31
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 9 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2021-09-08 15:21
Aihara
Smagi idėja, gerai parašyta, bet aš Močiutės pusėje: na kam viską į klyno reikalus suvesti?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-07-06 15:45
tviska
Prisiregistravau vien tam, kad pakomentuočiau klimb pastabas dėl skyrybos. Kableliai ten nebūtini :) O kūrinys patiko.

Išplėsta dalyvinė, pusdalyvinė ar padalyvinė aplinkybė arba dvi ir daugiau neišplėstų gali būti išskiriamos kableliais, jei norima išryškinti jų prasminį ir intonacinį savarankiškumą, pvz.:
  Išėjusi iš mokyklos(,) direktorė stabtelėjo. Atėjęs į mokyklą ir neradęs Juozapėlio(,) Mikė negali paslėpti savo liūdesio. Girdėdami pasakojimus(,) vyrai tik juokėsi.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-06-17 00:53
lulu________________________________
Aš siūlyčiau paskaityti Veniovarą(?) verčiau. Berods taip vadinosi. Internete stebėtinai mažai info apie fantastiką.
Viską gožia fentezi - Šlamštas, kuris tik rašyk.lt vadinamas fantastika ir taip pat yra programuojamas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-06-17 00:40
klimbingupthewalls
Jeigu fantastiką nori rašyt, paskaityk St Sebastiano dienoraščių pamokėles. 2009 metais rašė. Gal dabar rašytų kitaip, bet nepakenks. Bent čia vis tiek niekas rimčiau nepasidalino.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-06-17 00:38
lulu________________________________
Nori keturių ir esi programuotojas?
Nesunkiai pasieksi tikslą. Šita liaudis programuojama nesunkiai.
Pradėk nuo piktnaudžiavimo ydinga balų sistema.
Į+isk po 1-ą visom ir duok suprast, kad nuo šiol lauktum tik 5-ų. Visa programa (pi*liava vadinasi).
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-06-17 00:33
Nukainotas
3 šitam rašinėliui pilnai tenkina, o šiaip ne, norėčiau bent 4 pasiekti.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-06-17 00:31
Nukainotas
Blyn, Daktare Corona, galvojau, kad čia kaip su programavimu, pasigooglini ir varai :( O rimtai, teorija gal bent jau negali pakenkti?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-06-17 00:28
Daktaras Corona
Tai tenkina 3 ar ne?
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-06-17 00:27
Daktaras Corona
Ken Kyzi jas darė tyčia, ne Aldžernonas. Tavo ne tas atvejis.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-06-17 00:25
Daktaras Corona
Yra toks daiktas, kaip praktika. Atrodo, tu esi teorinio, ne praktinio rašeivos variantas. Skaitysi teorijas, kai reiktų pradėt nuo pradžių pradžios - nuo praktikos.
Toks Umberto Eco variantas. Teorijoje išmano voską. Praktikoj nepaskaitomas.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-06-17 00:24
Nukainotas
gogo, paminėjau Aldžernoną kaip tyčinių klaidų pavyzdį.

Nesupratau dėl minusavimo ir nutrynimo, bet dėl viso pikto visus komentarus užpliusavau :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-06-17 00:19
Nukainotas
Per ilgai tobulindamas vistiek nieko čia nepriblokšiu savo talentais, tik pats susinervinsiu, kad blogai sekasi siekti tobulybės ir net nesiryšiu publikuoti. Tad ir kėliau, nelaukdamas, kol tai įvyks. Norėjau pasitikrinti, ar maniškis vertinimas sutaps su skaitytojų, ar bus dar prasčiau. Kita vertus, dabar šiek tiek gėda dėl visokių „nesigavo“.

„Šlykštynė“ tai konkrečiai už konkrečius darbelius, o šiaip įprastai taip nevadintų :) Bet gal ir galėjau paieškoti tinkamesnio epiteto.

Su pavadinimu visiškai pro šalį. Reikėjo pavadint „Titanikas“. :)

Dabar einu pagooglinti, kas yra ir kas nėra kūrinio idėja :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-06-17 00:16
gogo
neatrodo kad lauktum komentarų juos minusuodamas
paprastai tai visus nutrina vos pasirodžius

prie ko čia Aldžernonas? jo istorija ne apie tai
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-06-16 23:40
Damastas
Visų pirmą, reikėtų išmokti nedaryti klaidų, kaip rašytojui, ir tik tada leisti klaidas savo personažams.
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-06-16 23:35
Nukainotas
Kai veikėjas yra pasakotojas, vistiek neverta daryti klaidų, kurias darytų jis? Ar tik tada, kai tų klaidų intencija akivaizdi skaitytojui (kaip „Gėlės Aldžernonui“)? Ir labai ačiū už komentarus, buvau nusiteikęs laukti mėnesį kokio vieno komentaro :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-06-16 23:26
gogo
nukainote, o kaip tu pavadintum reiškinį apie kurį kalbi,
tobulint per ilgai ir nebeparašyt, nebeužbaigt visai

kas tai - per mažai ram'ų, OS? kas kita?

apie kitką, apie komentarus komentuojant komentarus, kurie
turėtų lydėti bet kurį raštą

klim plagijuoja mano mintis, tarsi traukdama jas iš po mano naktinės kepuraitės, kurią plaunu tik kartą per pusę metų

be to, ką pasakė, pridurčiau svarbiausia - kad ir kokia šokiruojanti būtų močiutė, aš nepatikėjau kreipiniu 'šlykštyne', tebesvarstau kokiais atvejais taip gali būti
sakoma, netgi bobulės degradės yra santūresnės. aš iškart
bandau įsivaizduot ruses babulkas, kokias tik teko sutikt,
tokias truputį smukusias bestijas, kurios kapuose dulkinasi su velniais, bet žiūriu, ką jos veikia ir dar negirdžiu sakant nei šlykštyne, nei ujobok (toks pagranduko epitetas)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2021-06-16 22:44
Damastas
Pradžia nebloga. "joje gulėjo kūnas su mano veidu" - man subjektyviai netgi patiko. Nežinau ar stilistiškai čia viskas ok, bet įspūdis pasirodė stipresnis, nei noras ieškoti priekabių. Pavadinimas išties blogas, ir tame slypi didžioji problema. Ką nors taisyti, mano manymu, gerokai per anksti, visų pirma reikėtų atsakyti sau, kokia bus kūrinio idėja. "Bus" - nes kol kas nėra nei kūrinio, nei idėjos.
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-06-16 19:41
Pri
Pri
O man patiko, smagu buvo skaityti. Bet mano nuomone nepasitikėkite, man amžinai patinka kai kitiems nepatinka. 5.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-06-16 19:29
Žilis van Gogas
jau iš pradžių rašote buitiškai, apie fantastiką nė nesvajot...koreguotinas
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-06-16 12:31
Nukainotas
Pradėjęs taisinėti pajutau, kad jei per ilgai tobulinsiu, išvis neįkelsiu. Tai velniop, kėliau kaip yra. Gal su kitu pavyks labiau pasistengti. Ačiū už pastabas! :)
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
1 2
[iš viso: 25]
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą