Prie vandenyno

ilgai žiūrint į horizontą išaušta
visi keliai pranyksta
pusiaukelės kraustosi iš proto

pradėti reikia nuo viršaus
bet ne nuo ten
nuo kur pradeda visi
tuo labiau ne nuo ten
nuo kur atrodo

visko lieka po viena
viena amžinoji viena kreivoji
viena tiesioji
ir neįveiktas grobis

kol aiškinausi kur dingo
malonės ir kančios pilnoji
metalo žnyplės sukaustė kojas
tai perlydytos monetos
kuriomis susimoku miegodamas

žiūrint pro vieną langą
lyg iš tamsiosios
matosi arklininkas seniokas
ant balkio kabinantis pavalkus

žiūrint pro kitą
sulaužyti sutrupinti
bėgiai ir pabėgiai

tai netramdomų stichijų
jėgos bei kvailybės poltergeistai

delnų žymės ant paukščių klegesio
žabangai apynasris
ir niekam tikę variokai

ant sienos atsuktos į vandenyną
skelbimai kviečiantys į medžioklę