egzistuoja taip sakant toks laukas
kuriame viskas taip sakant
sukasi ratu
iš fizikos
krismas
medžių žolės šaknys
tįsta į mus
į išvarytus rojaus padarus
turbūt iš pragaro
tai suprasdami
augaliokai visokie
žydi
visomis pajėgomis savo
kiek beįstengdami
iš visų spėkų
ir o pagaliau -
pati gražiausioji
laikinumo išdava
jos metu
žiedlapiai krenta
ir krenta
į kilimus
krenta ir krenta
...
įkvėpiau vos rusenančio
laužo dūmų
kartu su vėsa
paties geriausiojo
laikračio dienas
prarijo žmogėdros
gailėjau gailėjau
savo pražuvėlių
gailėjau
...
pavasario posmai
mintys reti klientai
šaižus gamtos balsas
vasaros arijos
baladės rudens
žiemos pūgos
sniego stulpai
gal ir tikrai
kokia neatpažįstama verpėja
ploniausiomis stygomis
nuverpė juos
gal ir tikrai
nematomos audėjos
ausdamos laiko
audinio kampus
sukasi visa
nepermaldaujamu
ratu
tarytumei ne be priežasties
visa sukasi
į kandžių graužiamus
rietimus