pašnekesiai bundant

nuvirsti nuo skraidančio kilimo
apsikabinęs savo fobijas 
balso traškesiai fonogramoje
myliu nemyliu persijunginėja

sakau gal važiuokim į afriką
ten kur karšta išdžiūsta nerimas
ir beždžionėmis ropščias į palmes
ieškot dangaus šaltinio
sakau ten arčiau dangus
kokoso pienas ir liūtys

tavo akys šešėlyje juodos
tu atsuki juodą dantų pastą
sakai atsikąskim juodos duonos
aš išlieju ant staltiesės kavą
juodaodis rytas išsivolioja

matau sapnavai jūrą
besirąžančias vėjy bures
skraidai palubėj
skraido rūbai ir popieriaus lapai
vos suspėju viską segioti
sakai suriškim mazgus

sakau gal važiuokim į kalnus
juose vos vos pasikelsim
iš kelto matysim kaip eina
tie kas skraidyti nemoka
sakai mums alpių nereikia
prisimink paskutinę reinkarnaciją
kai buvai sibiro žiniuone

sakau tai tapkim homeopatais
kiekviena žolė pasvirus savaip
surinksim visas užkalbėsim
sakai čia tik pirmas aukštas
ir parodai žolėtus delnus

kalbamės būtiniausiais gestais
tu lupi užuolaidas nuo lango
rodai kaip pateka mūza
tavo antakiai rašo simfonijas
širdies plote ir klaviatūroje
aš šypsaus ir nusisuku