klajojame šaknų tankynėje
įlindę žemėn
vakar šiandien ir rytoj
diena smėlio laikrodis
kurio apversti neįmanoma
netikros šviesos
padengs
savo plienine spalva vandenys
ir net vėjas
paraibuliavęs bangeles
nesugebės nušluostyti
gal kito ryto
sugrįžtanti šviesa
neras manęs
ir mano šypsena
kitam veide
kaip aidas klaidžios
po šmėklų sodą
gerai tiems
kas įsitikinęs
kad rojaus sodai
nukris jiems ant galvų
dažnai šaknys paniškai kabinasi
už uolos ir mūro
ar išmintingos
kartais būna mūsų šaknys


neberijus








