Kunigystė

tave nutapiau užsimerkusią

tamsiais kunigo drabužiais
romiečių arenoje
tie žmonės žudo visus
tik tam kad žudytų
o visus reginius vadina žaidimais

nes žiūrėti kaip miršta kitas
yra taip pat nuostabu
kaip gyventi

prieš porą valandų
nenuleidau akių
nuo praeivių ir pardavėjų

nuo pat ryto gulėjau išsirengęs
dabar gegužio vidurys
ir jau nebesninga

net jeigu snigtų
neatrodytum gražiau

kai žemė priglobs visą grožį
vaikštinėjusį per ją
mėnulis bus visų mūsų antkapiu