viskas ateina iš jūros dugno
net tavo žvilgsnis
pilnas smėlio ir mėlio
lyg pats dangus būtų nusileidęs
ir uždengęs visas drumzles
o kaip tada mylėjau
žuvelės bangose šoko
vaivorykštės samba
ir saulės spinduliai
gulė į kopas
už vienišo krūmo
tokio vienišo
kaip tu
nuskendęs nakties tyloje
net sapnai tavęs nelanko
tik lietus užklumpa netikėtai
stebi kaip teka
lašai laikas mėnuo
niekada nepaklausiu
kokios spalvos
tavo nemigos akys
nepasakosiu kur slepiasi
mano minčių žvalgai
tik juodas varnas
ant sulapojusio medžio
dar juodesnėmis akimis
neišsipildžiusią pasaką seka