aš skolingas tiems
kurie man ramybę kaip išrišimą duoda
nauja mintis retai būna nauja
gal jau taip graikų vergas mąstė
net nežinodamas kad yra kitas pasaulis
kai paleidžiu kraujagyslę
ji skaičiavo mano pulsą
laikas iš naujo tekėti pradeda
saulė išbluko rūke
kokie ženklai paslėpti tavo veide
kai tu guli šalia manęs
gal net raidės įkaito
nuo minčių
iššluok iš savo galvos
šitą šviesią muziką skirta man
tegul rožės ryto prieblandoje skleidžiasi
jų daug tavo mintyse
raudonų rožių ir aguonų
mano nedrąsios rankos
nejučiomis nukrito į tavo rožių sodą
sodai auga ir žydi
šitoje taip netikėtai šviesioje naktyje
oras mėnulio šviesoje banguoja kaip jūra
visas užuolaidas nuplaudama
mano kūnas
pradeda kelią į tamsą