Štai tavo vardas

štai tavo vardas
iš tešlos  nulipdytas
padengtas glazūra
kaip ir mano meduolinė širdis
kurią nulipdei vienu atsikvėpimu

kas bus jeigu aš pamesiu raktus
nuo mūsų kambario
atsisėsiu patamsyje ir žvakę užpūsiu

mano širdis guli tavo rankose
kurią tu nulipdei iš meduolių tešlos
net neramu kad nesugraužtų jos pelės
visuose kampuose jos krebžda

išauš rytas
ir ant mano nulipdytos širdies
bus įspaustas vestuvinis žiedas

ant mūsų dvigulės lovos
daug sudžiūvusių puotos pyrago trupinių
jie nepatogūs kai sapnuoji

mūsų dvigubą kvėpavimą
stebi dvi pelės