1
virš klaviatūros – kregždės – mano pirštai
stebi raidžių lizdą, katinas artėja,
lipdymas nutrūksta, nors ir mintys liejasi,
o klavišais nerimas virš tų raidžių tvinkčioja
aš karpau dviem pirštais virš klaviatūros
orą tarsi kregždė – pasvirą varnelę,
iš kairės į dešinę pirštai krinta, keliasi,
blaškosi, skaičiuodami raidžių lizdo tūrį
raidės lyg vijokliai kimba man prie pirštų,
jas bandau nupurtyti, akinančiai švyti
vienas kvadratėlis – gaudo jį pelytė,
spaudžia vieną raidę ir čia pat numiršta
lyg prisilietimas – toks švelnus išlikęs
slysta pirštais plunksna, nuo pečių sunkumas,
visokiausios mintys ant klavišų tūno,
jas kregždėtais pirštais norisi karpyti
susigniaužia rankos, kregždė lizdą lenkia,
raidėmis aplipusios pirštų pagalvėlės
kregždžiukus maitina raidėm abėcėlės,
aš apžiūriu delnus – ar tai mano rankos
nieks rašyt netrukdo, katinas užmigęs,
ko klaviatūrą karštligiškai purtau,
iš to lizdo purtau, kas seniai sukurta
ir matau, kaip kregždė lipdo naują knygą
2
pirštai virš klaviatūros
kaip kregždės virš lizdo
pabaidytos katino
neranda tinkamos raidės
vienas kvadratėlis
švytinti raidė su apsauga
kad nepriliestum
spurda visom kalbom
kad ir kaip bežiūrėtum
ryški tik viena raidė
švelnus prisilietimas
nuslydo nuo pečių
vienas pirštas virš klaviatūros
kiti susigniaužė
viena kėdė prie stalo
kur padengta dviems