Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 10 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Zibintininkas Zibintininkas

Vakaras be gervių

Šis kūrinys buvo tarp savaitės geriausių
Rekomendavo: Vetra Vika


Kas mane nuo pilko liūdesio išgelbės
Kas išgydys sielą atvirą kaip randą
Mano popierėliai – išlankstytos gervės
Kaip laiškai ar maldos į padanges skrenda

Jos krypties neturi vardo adresato
Bet galbūt jų balso vėlės tyliai klausos
Gal jų lengvą skrydį dar kas nors pamato
Ten kur sniego girnos ten kur melsvos dausos

Jas priglaus kas žemėj vietos nesurado
Lengvas vėjo delnas liūdinčius priglaus mus
Kai nutrynęs kreidą išeinu iš rato
Ir mane sutinka melsvas girių gausmas

Ūžia šitos staklės baltą rūbą audžia
Kad greičiau pamirštum savo rūbą juodą
Ir girdi jų giesmę lyg vargonų – graudžią
O klausyklos tyli – niekam neišduoda

Ko esu nespėjęs ką esu padaręs
Kad kantrybę taurę išrašiau po lašą
Man bus lengvas vėjas kylantis vakaris
Išlankstytas gerves į padanges neša

Kaip gražiai nuaustas baltas rūkas gula
Iš laukimo ilgo iš laukimo aklo 
Aš veriu po gervę virpančią ant siūlo
Gervių vėrinėlis vakarui ant kaklo

Mano popierėliai tarsi baltos gulbės
Joms sparnus pakirpo ir negali skristi
Jų giesmės dar klausos vakaras apstulbęs
Ir raukšlėto veido šypsanti vaikystė
2021-04-26 15:44
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 9 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2021-05-08 11:12
Vinja
Mano popierėliai – išlankstytos gervės
Kaip laiškai ar maldos į padanges skrenda

5.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-04-28 14:32
Vetra Vika
Vakaras nuliūdęs, vakaras apstulbęs
Glaudžia vėrinėlius - baltasparnes gulbes.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-04-27 09:52
Atėja
Aš veriu po gervę virpančią ant siūlo
Gervių vėrinėlis vakarui ant kaklo

gražu iki graudulio 5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2021-04-26 23:42
Erato
Dievo dovana mokėti sudėti tokį eilėraštį, kad skaitantis keliautų eilutėmis nekantraudamas "o kas toliau", kol galų gale iškvėptų pabaigoje su nelabai poetišku "eina sau...", o akyse, jauti, jau bėga vaizdiniai, šiurpuliukai per nugarą, ir jau esi kažkur toli toli, nebe prie kompiuterio, gal Marcelijaus Martinaičio apdainuotoje vaikystėje, gal savo geriausiuose prisiminimuose...
Man taip nutiko. Ačiū
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2021-04-26 22:41
žiūrintis dangun
Įtraukė. Nuostabiai. Dėkui.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2021-04-26 21:11
Laila
Puikus kūrinys. Liūdesiui - ne!
5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-04-26 20:38
Čia ne Aš
Ooo kiek čia tų liūdesiukų...Mano nuotaiką primena. Labai gražiai sudėta. Ačiū.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-04-26 19:40
raidelė
Tai lyg arklio žvengimas,
Tai lyg vilko staugimas,
Viskas telpa vienam žmoguje,
Juk galėjo būti ir kitoks palikimas,
Bet matyt tokia karmos valia.

Užkabori, atsirišk tą skudurą ir pamatysi šviesą
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-04-26 18:09
užkaboris
fioletinis buvo vakaras
juodi škudurliai debesys
be proto vėjavosi
kaip vaikystė be nieko
užtat su viskuo 
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2021-04-26 16:10
raidelė
Tokios gražios dvasios žmonių bijo net pati tamsa, lengvo skrydžio
ir tegu  poezijos lankos ir laukas bus visuomet toks gražus ir nenuspėjamai įdomus, ačiū.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą