naktimis
dainos žodžius kartoju
manęs nepaliks
kalba kaip su broliu
savo liūdesį girdžiu
gatvės žibintai šviečia
į šaltą asfaltą nerimu
ant medžio
šias eilutes snapu šlifuoja
kovarnių šeimyna
greit
be priekaištų spindės
sėdime lošiame kortomis
stebime vienas kitą
moterys geriau
reikės vėl dalinti
neišvengiamai
ant pečių užkris
keturios šešiukės
geriau nesigirtų