Sedula auga prie stoginės, kurioje kabo grėblys pas man taip
Žiūriu pro langa, matau ežerą, o ant palangės vazelė su beržo šakele.
Iš obelies, kurią geniu, matau ežera, o prie jo- kirai, panašūs iį žuvėdras mažumėlę, bet žuvėdrų skiemenys tiko, o kirais jų miestelėnai nevadina, tai tiek tų žinių iš mano vaizdinių.
Haiku parašyti taisyklingai, išlaikyta klasikinė forma. Tik kai kurių siužetų sugretinimas abejotinas. Ką bendro turi grėblys ir žydinti sedula? Arba - ežere plaukianti valtis ir molio vazelė su pamerkta beržo šakele? Dvi atskiros mintys, kurios nepapildo viena kitos. O žuvėdros būna upinės arba jūrinės. Daug kas žuvėdromis įvardija kirus. Atskirti šiuos paukščius galima pagal uodegą. Kiti haiku gan vaizdingi, pavasariški. 4
Ne naujoviški, aš savo laiku pasivogiau be menkiauso ar silkiausio sąžinės likučių graužaties iš pasaulinės bibliotekos fondo, dūlėjančio uožvienės spintoje, labai derėjo prie spintos spalvos, niekas ir niekada jų neskaitė, kai atsiverčiau Rytų literatūrą, kur japonų ir kinų, parėjo poveikis. Dar buvo įžymiojoje spintoje ir spirito. O laikai, o papročiai. temporalinės morės.
o haikizmus nebūtina išvertinėti pagal skiemenis, jei išeina, taip, o jei ne, svarbiausia perteikti įspūdį arba ištiktumą.
Bandymai gal ir geri (geriu), bet kas gali prilygti kad ir šitam:
"Trumpa tu, vasaros naktie!
Tarp švendrynų praplaukia
Putų pursleliai lengvi."
Tai vadinasi neišgalvota.
faini, tik antrame man nesukimba obelis su skruzdėle, nors galima įsivaizduoti obelį narcizo žiedais, bet šis neįtikino turiu minty visumą, pvz pirmame sodo genėjimas siejasi kaip įvaizdis su lekiančių paukščių, nebūtinai žuvėdrų, būriu; arba - įrėmintas gandras viksvyne; paskutinis paveikus, grėblys su sedula, manding, puikiai limpa. 5 - - -