Pavasaris prie Spernios

Pavasario padangės linkį
Matuoja šlamesiu sparnai
Pilkųjų gervių keliauninkių,
Iš tolių grįžtančių nūnai.

Dvariono „Malūnėlį“ groja
Spernelės sraunūs virpesiai,
Ji bėga tartum basakojė
Į Žuvintą, paskęs tenai.

Krante šiurena senos smilgos,
Pražysta rožinis dangus,
Kedena sruogas gluosnio ilgas
Pietys, purkšnodamas smagus.

Saulutė vyturėlį glausto,
Čirenantį tarp debesų,
Kad jokie vėjai nenuskriaustų,
Nuo jo giesmių visiems šviesu.

Ir laša į kiekvieną širdį
Kaip ta sula gaivos lašai,
Pavasaris visus pagirdys,
Jei troškulį net pamiršai.