Mįslių ir minklių

Jums niekas negresia



Ir tikrai visiškai niekas
jeigu atminsite šią minklę.

Kas bus jeigu neatminsite?
Nieko nėra baisiau,
jei atmeni, bet neatmini.
Jei atmini, bet neatmeni.

Kas kitam linki, tenulinksta.
Mirtis yra
ir nuodėmė, ir atlygis.

Kas nenusidėjęs, mes akmenį.
Kieno juodas liežuvis,
tas tepasibalina.

Kas rūko,
bet neišpučia dūmų.
Kas irstosi valtele,
bet neplaukioja.

Kas yra už ir prieš,
jei horizontas už
stogo linijos,
kas žviegia ir žvengia,
kas laksto po langu.

Kas yra siluetas
ir stovi  prieš duris,
tarsi stovėtų uždury,
bet vidun neįžengia.

Kas bėga greičiau
už kojas. Kas velkasi,
bet neapsivelka.

Kas sėlina tuneliu,
kol prieina finišo tiesiąją.

Kas skęsta vonioje
ir nėra nei tu, nei aš.
Gal tik perbėgęs vanduo
nestabtelna, kad žvilgterėtų
į veidrodį.

Elektrikas išjungia šviesas,
o siaube - jis pilnas!
Veidrodis!

Kas yra prieš ir po,
bet ne sprogmuo.
Kas minkšta, bet ne kieta
ir griebia už riešo.

Kas pilnėja ir pučiasi,
bet ne mėnulis.

Kas pokštauja, bet nesijuokia.
Kas apsilaižo svetimu liežuviu?

Kas stovi, bet ne bokštas,
kas yra taip tvirta, lyg tvirtovė,
bet vis tiek vieną dieną sugrius

nelyg dingsmas
vieną po kito
lydėtų visus.

Kas lydosi, bet ne sūris?
Kas šilta, bet ne radiatorius.
tylu, bet nepasotina,
sotu iki iškvėpimo,
bet nenušvinta.

Kas yra keturi be šviesų,
kas užtvindo miegą,
kas skaičiuja lunatikes avis,
kai antros mėnulio pusės
yra nepalankios.

Kas yra impulsai,
bet ne elektra.

Kas skaito minklių knygas,
numato viską.
Kas geria sulą,
bet neprisimena kur
esąs.

Kas verpia be kuodo
ir be vilnos. Kas svirpia.
Kas verkia, kas vartosi,
bet neatsiverčia.
Kas dreba ir nėra nei rankos,
nei širdis.

Aš taip pasiilgau
už save protingesnių pašnekovų,
kad jei neatminsi ir
jei ne atmintis, aš viską
prisiminčiau, bet negaliu.