Arvydas BūtautasJis užtrenkė masyvias automobilio dureles ir pasuko starterio raktą. Solidžiai užgaudus varikliui garso kolonėlėse sukniaukė visai nesolidi šiukšlynų katė – amžinai tą patį ir tą vieną – mylėjo nes nemylėjo ir atvirkščiai... nes mylėjo... Atrodo...
Verslinykas pasiklausė teksto ir, nors didžiojo brolio kalbos dar nebuvo pamiršęs, nesureagavo į jį niekaip. Tiesą sakant kažin, ar jis, būdamas blaivus, apskritai reagavo į muziką. Ji buvo. Garsi ir sodri. Plyšojo iš masyvaus juodo bydlovežio tarsi jo viduje kažin ką skerstų. Ji griaudėjo kaip statuso rodiklis ir to buvo gana. Nevykėliai gatvėse turi žinoti, kas važiuoja. Ir ko tikėtis, jei jis sustos.
Verslinykas vyko į darbą. Išsukęs iš jaukaus miško keliuko, šalia kurio drybsojo aukšta betonine tvora aptvertas jo dvaras, verslinyko automobilis nušvilpė greitkeliu.
Jam visada patiko spausti akceleratorių. Nebūtų pajėgęs paaiškinti kodėl, tačiau labai patiko... Iki dugno, bliad!
Senais ir labai gerais laikais nuo šito daug kas priklausė. Greitas automobilis gelbėjo nuo nesusipratimų. Ypač, jei jo bagažinėje į artimiausią miškelį vyko naivuolis, kuris pirma pasiskolino, o po to nesugebėjo atiduoti...
Senais ir labai gerais laikais miškelyje verslinykas užkasė ne vieną tokį. Ne pats nepelningiausias biznis. Tiek, kad ne visai legalus... Nors, kita vertus, kas tada naudojo tokius žodžius? Svarbu buvo brangūs automobiliai, karštos kekšės, prabangūs restoranai ir nevykėlių tuntas ant apspjaudyto šaligatvio. Tuntas, kuris irgi norėjo būti banditais...
Tačiau epocha dar nebuvo sumokėjusi verslinykui visko, ką buvo skolinga.
Vieną dieną jis – dar vakar banditas – šiandien virto verslininku! Automatiškai sutvarkė mažyčius nesusipratimus su teisėsauga legalizavęs menką savo pinigų dalį ir, kaip visi, įkūrė ūjąbė. Nelabai suprato, ką su ja darys, mat buvo beveik beraštis, ir dar – jis visada prisimins, kaip, nedrąsiai smurgsodamas į veidrodį, matavosi žmonos nupirktą pirmą gyvenime violetinį kostiumą su baltomis kojinėmis...
Tą vienintelę dieną jo veide smilko kažkas panašaus į sutrikimą.
Tačiau jau netrukus verslinykas susitaikė su prievole dėvėti kostiumą ir vadovauti ūjąbė. Pasirodė, kad tai turi begalę naudingų ir malonių pusių! Vairuojant, kelyje, nebereikėjo baidytis policijos mašinų, o kviestiniuose vakarėliuose visi lindo į subinę ir buvo paslaugūs. Vergiškai paslaugūs buvo ir jo darbuotojai, mat niekada nežinojo – gaus mėnesio gale atlyginimą ar ne. O jei ir gaus – tai kiek?.. Bet viršūnę verslinykiškoje veikloje jis pasiekė įdarbindamas – arba ne – jaunas gražias moteris...
Prabėgo laikas, daug kas pasimiršo. Žmonių atmintis trumpa – ypač kada nėra smegenų, į kurias ji galėtų įsikibti. Bet visada svarbu brangūs automobiliai, karštos kekšės ir prabangūs restoranai. O ant apspaudyto šaligatvio visada stypso nevykėlių tuntas. Ir tas tuntas irgi nori būti verslinykais...
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2021-03-19 15:57
Blogas komentaras Rodyti?
2021-03-24 14:12
Ačiū, malonu, kad supratote. Apie tokią bjaurastį neįmanoma rašyti daug ir ilgai. Susirgsi depresija. O aprašyti knietėjo. Išėjo, kaip išėjo ;)
Blogas komentaras Rodyti?
2021-03-24 13:57
Manau, kad pavyko atsikratyti juo vienu potėpiu :)
Kūrinyje daug tiesos:( Blogas komentaras Rodyti?
2021-03-24 12:56
Nėra už ką atsiprašinėti, Ana. Bėda ta, kad aš nenorėjau istorijos. Tipažas man klaikiai šlykštus, todėl bandžiau atsikratyti juo vienu potėpiu. Šykščiai ir brutaliai.
Blogas komentaras Rodyti?
2021-03-24 08:58
Tikra tiesa, „vakar banditas – šiandien virto verslininku“. Kiek supratau, tas, „kas turi pinigų, muziką užsako“ čia pasitvirtina. Tik, atleiskite man kvailai, galėjote, paimant tą „verslinyką“ herojumi, aprašyti vaizdingiau, na, sukurti istoriją, kuri būtų verta skaitytojo dėmesio, dabar gi labai lėkštas kūriniukas tesigavo.
Blogas komentaras Rodyti?
2021-03-24 06:15
Ačiū už konstruktyvią kritiką ir mandagumą, Varna. Maniau čia to nebesulauksiu... :)
Blogas komentaras Rodyti?
2021-03-23 23:31
Nuo pradžios atidengi visas kortas – verslinykas. Kategoriškas išankstinis verdiktas herojui, kur beeit toliau? Tema, herojaus siekiai – viskas pasakyta pradžioj.
Lyg bandai kabinti meilės liniją? Bent taip pasirodė, būtų kablys. Tuntas norėjo būti banditais – neįtikina. Tuose tuntuose daug vienetų. Kai juos paverti niekine mase – tuntu – jie nebekalba. Tu juos užčiaupei. Susiliejai su visagerbiančiosvisuomenėsnuomone ir išankstine nuostata: štai čia tuntas, kuris nori būti verslinykais, o štai čia tunto siekinys – pats pačiausias verslinykas. Turbūt pameni, kuo P.Čechovas genialus – nė vieno herojaus juodo ar balto. Skaitytojas pats sprendžia, jam duodamas teptukas. Kur paslėpei teptuką? Stilius man patinka, nors nemažai vietų taisytina. Sakyčiau, kad rašymas vyksta ritantis iš nervų kamuolio, be pristabdymo posūkiuose. Truputis koncentracijos, kad „veide nesmilktų sutrikimas“ ir atsisakyti kategoriškumų (įkūrė ująbė), nebent nori tenkintis pigiom humoreskom, bet juk nenori to. Taigi, mano subjektyvusis reziume: solidų automobilio variklio gausmą permušė iš automobilio radijo pasigirdęs neitin solidus katinų choras, 3. Blogas komentaras Rodyti?
2021-03-23 21:20
verslinykas verslinyko verslinykas tuntas turntas verslinykui veslininku banditas banditas verslinykiškoje kekšės kekšės tuntas verslinykas.
Blogas komentaras Rodyti?
2021-03-23 21:17
Solidžiai užgaudus varikliui garso kolonėlėse sukniaukė visai nesolidi šiukšlynų katė – error
Blogas komentaras Rodyti?
2021-03-23 19:13
Tai juk pats ir paklausei sau dėmesio, bet dabar jau niekam neaišku, kam gi staiga rimtų kritikų imi šauktis, iki tol, net ir su pačiu menkiausiuoju nevaliodamas apsitriūsti; nagi pažiūrėki - pas mane juk nė paišelio regalijose nėra, o ir parašytų raštų ne kažką, na ir tas kritiko atžyminys, po teisybei, veikiau už tarnystę ištikimą nukritęs, nei už kokius didelius nuopelnus, toks jau ten iš manęs kritikas... bet ir aš tik smaginuosi žodeliais žongliruodamas, ne daugiau, o štai tamsta į rimtus kritikus išsyk nusitaikei, į pačius pačiausius, kitaip tariant, į kritikus iš didžiosios K, katrų nė padujų nebūtumei vertas, jeigu bent iš tolo suvoktumei savo beviltišką padėtį; ak, juk galų pagalėj tai ir esti mano kuklus, bet tiesioginis darbas - tave visaip perspėti ir pabudinti iš klaidingų sapnų, mat joks matininkas niekada pilin kviestas nebuvo ir tokių pareigybių net menkiausio poreikio suvis niekam netekę girdėti, todėl, nejau būtų protinga stebėtis, jog iš viso to sprendžiant,ir pats čia pakliuvai tiktai per apmaudžią klaidą.
Blogas komentaras Rodyti?
2021-03-22 22:23
Na taip, bet juk ten - Sruoga. Gi tavo naratorius pasakoja tarsi iš veikėjo perspektyvos, šitaip atskleisdamas jo pasaulėjautą ir poziciją supančios aplinkos atžvilgiu. O tuomet staiga tas bydlovežis jau iš autoriaus lūpų, lyg koks Pilypas iš kanapių. Kas tu blet toks, norisi paklausti, kokį ryšį turi su šia istorija? Nebent manai, kad autorystė savaime suteikia išskirtines teises pačiam rašytojui įsiterpti į mano skaitymą kada užsigeidus, ir tada vėl pradingti lyg niekur nieko. Žinoma, galima ir šitaip. Bet čia, mano galva, akivaizdus perspektyvos nesu(si)valdymas.
P.s. aukščiau minėtas autorius apie karo baisybes pasakoja su švelnia ironija, leisdamas pačiam skaitytojui suvokti iš tiesų ten patirtą siaubą. Groteskiškas dėstymo būdas ir nuotaika nuo pradžios iki pabaigos išlieka nuoseklia viso kūrinio gija, skirtingai nuo mūsų aptarinėjamo literatūrinio pasibandymo. Blogas komentaras Rodyti?
2021-03-22 05:55
Nepainiok grožin4s literatūros su žurnalistika. Literatūroje savo nuomonę galiu rodyti, galiu ir ne. Galiu visai jos neturėti. Nepasakyčiau, kad Sruoga būtų neutraliai aprašinėjęs Štutchofo mėsininkus. Apie Poterį neturiu ką pasakyti. Š... neskaitau.
Blogas komentaras Rodyti?
2021-03-21 19:13
Savo nuomonės apie aprašomą personažą piršti neturėtumei, kad ir kokia koja išlipęs. Dėl to ir klausiau kieno tas paniekinantis žodis. Turbūt bėda tame ir yra, kad tu viską sufleruoji, matyt, įsivaizduodamas esąs gudresnis už savo numanomą skaitytoją.
Haris Poteris savame žanre yra kur kas nuoseklesnis stilistiškai, tikslingai skirtas konkrečiam ekektoratui, o ne dviem-trim neva kažką supratusiems tamstos "bendraminčiams". Blogas komentaras Rodyti?
2021-03-21 16:43
Tai ir sakau, kad kiši savo subjektyvią nuomonę prie jos baltais siūlais prisiuvęs psichoterapiją. Personažas yra. Ir dar koks. Jis nuasmenintas, iš jo tarsi atimta tai, kas žmogiška. Tai tipažas. Bydlo. O bydlo asmenybės neturi.
Bydlovežis - mano žodis. Dar vienas pasufleravimas tiems, kurie ne labai gaudo peles. "Skaityti daugiau"?! Na, bl, hario poterio aš nerašau ir man nusispjauti, kiek skaitytojų mane skaito. Visada tikiuosi, jog bus 1 ar 2 supratę ir to gana. Man pabodo šitas kontrproduktyvus marazmas. Aplojai mane ne iš tos kojos iš lovos pakilęs, o dabar tenka ręsti konstrukcijas iš degtukų... Blogas komentaras Rodyti?
2021-03-21 10:14
Tai ir sakau, jog bandai mums papasakoti apie vandenį, kuris yra šlapias, ir kad dangus yra mėlynas. Personažo nėra, tik autoriaus psichoterapinis išsituštinimas.
[i]bydlovežis[i/] - autoriaus ar personažo žodis? Čia tokių grybų ir pievų knibždėte knibžda, manai sudomina skaityti daugiau? Blogas komentaras Rodyti?
2021-03-21 04:42
Nu žėk, pripažintasis genijau: visų pirma iš kur ištraukei, kad tas trafaretas kaltas dėl mano bėdų? Gal dėl tavų ir kaltas - aš nežinau ir man dzin. O tai, kad jis nupieštas kaip bebruožis gyvulys - ir jau pačioje pradžioje tas juodu ant balto parašyta - kažką turėtų reikšti? Skaitei visą ciklą, krytike?
Man p...chui - nors -6. Blogas komentaras Rodyti?
2021-03-20 22:22
Nu žėk, nepripažintasis genijau: visų pirmą, čia nėra jokio portreto, tik trafaretinis paties įsivaizdavimas apie tai, kas kaltas dėl visų tavo nesėkmių. Bandai prakišti mums šitą banalybių rinkinį už portretą, o iš tiesų neduodi jokio paveikslo, jokio personažo, tik pliką ir nevykusią devyniasdešitųjų banditėlio parodiją. Kur charakteris? Išskirtiniai bruožai? Ką naujo ir negirdėto norėjai mums atskleisti?
2. Blogas komentaras Rodyti?
2021-03-20 13:35
Mieli "krytikai", ačiū už žudančiai giliamintes įžvalgas. Tikiuosi, kad trūkio negavot ir galvų neskauda. Pasakysiu tik, kad durnių skaičius yra begalinis ir čia aš bejėgis ką nors padaryti.
Kas gi liečia tamstų "kuribą" - mano įsitikinimu jos vieta - tiesiai tarp musculus sphincter ani externus ir musculus sphincter ani internus. Drauge su daugiskaita ir vienaskaita, kažkiek eurų bei violetiniu kostiumu su baltomis kojinėmis. Be kolektyvinės veiklos išeitų apvalus nulis. Turbūt todėl - vos tik kuris išstenat šedevrą, - kitas kaip mat duoda žvaigždžių ir rašo teigiamą "recenziją". Ir pats už tai gauna mainais tą patį! :D :D :D Tokia mechanika visada veikia. Ačiū, kad praskaidrinot popietę. Kur daugiau rasi durnių - jei ne lietuvoj. Visokeriopos ir nesibaigiančios literatūrinės sėkmės jums! Blogas komentaras Rodyti?
2021-03-19 22:29
kartą gavom baudą 500 ir nesvarbu kad vairavo verslinykas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-03-19 16:15
ioletinį kostiumą su baltomis kojinėmis... dar tokio kostiumo nemačiau
|
  |
©
2001-2025 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |