Po to, kai būdama neatsargi,
slystelėjusi ant šlapių lapų
susitrenkiau aš savo galvą,
ėmiau dar intensyviau nei iki šiol
rašyti.
Mane reikia skaityti pramotės
Žemaitės, Bitės Vilimaitės
ir Mieželaičio kontekste.
Po to, kai slystelėjusi ant šlapių lapų
susitrenkiau aš savo galvą,
kiekvieną rytą pradėdavau intraverte,
kiekvieną naktį tapdavau ekstraverte,
klajojau keliais ir gatvėmis, šešėlių
tarpuose, jų būryje išnykdama.
Labai seniai jau negirdėjau varpo
tuo tarpu dūžiai, kurie kelius nutiesia,
o ne sukarpo, aidėte aidi.
Tokie nuoširdūs, kad atsidūsti
tarytum paskutinį kvapą leistum.
Tikriausiai aidi iš širdies.
Varpo kuris
pažadintas nakties tave išsirinkęs
nakty bemiegėj žadina ar
tarytum nieko ir nenutikę,
iš vieno krašto į kitą vartos.
Esu Lulu, dirbu su istorijomis
ir su tekstais, mane vis pakartoti
bando, bet neįstengia niekas.
Po to, kai slystelėjusi ant šlapių lapų
susitrenkiau aš savo galvą,
mano gyvenimas tapo nebe mano.
Vėlyvą du tūkstančiai devynioliktųjų
rudenį, prieš savo norą, aš išgirdau
kokofoniškų balsų chorą savo
ausyse.
Gi daugelis garsų man ištikimi
kaip niekas kitas,
pavyzdžiui: ataidi iš megafono
balsas:
Pramonės gatvėje šiandien
kovo septyniolikta. Sninga.
Keclachas dulkina savo jauną sekretorę,
kuri seniai jau ne skaistuolė. Keclacho
visureigis juodas ir yra kaip spalvinis
kontrastas sniegui, bet ne asfaltui ir
ne sielai.
Aidi kitas balsas: Šiušytė nusamdė
dar vieną darbininką. Dabar jis neša
popierinį maišą prigrūstą plytgalių,
tinko gabalų ir kieto glaisto. Šiai
dienai darbas baigtas, tarp šiukšlių
prezervatyvai, pėdkelnės ir perplėštos
kelnaitės.
Vienas iš balsų - dainuojančios
Šiušytės. Ji kambaryje eina baltu
kalkių paliktu siūlu, lyg eitų telefono
laidų linijom, o gal rąstu permestu
per upę tarp miško, kalnų Tibete
ir Kinijos. Jos spygavimas galėtų
išvaryt kaimynus iš proto, laimei
ilgai netrunka. Greitai ji aplankys
žalią apatinio trikotažo salą,
prekybcentrį. Stirnos uodžia gaivų,
pavasarišką orą, strapaliodamos ant
grindų koridoriuj. Kambariai tušti,
niekur nematyti lovos.
Šiušytė vis dar pačioje viršūnėj,
spindi Kilimandžaras, Džomolungma
ir Elbrusas, rankšluostis, kitaip
arba senoviškai - abrusas, tarp jos
liaunų kojų. Sakytum paleistuvystės
serumas išteka sperma, kūlversti,
giedodami, kaip nuo pušų kankorėžiai
ritasi spermatozoidai.
Nuryju snaigę. Pro tarpą dantyse
išspjaunu seiles. Ošia.