viduriniame aukšte ankštiniame bunkeryje po kalva -
kaip jaunas eržiliokas apeinu aš ją
pietinio šlaito gyventojus saulelė jau pažadino
visokius vabaliokus kažkokį žagsintį paukščioką
anoniminės išmokos vyriausybiniams įsilaužėliam patalpose
kas per galvosūkis ar velniava čia užrašyta
anksčiau ar vėliau pažaliuosiantys žoliastiebiai
daržuose ir soduose į mano galvą pro kiaušą lenda
kaip ranka bobos bekakojančios burokuose
ak taip ji norėtų nusišluostyti praskrido dronas
apšaudė du šūviai į ką tik išklotas
bet jau spėjusiasas į trupinius pavirsti trinkeles
į plytų sieną trečias pataikė į mane
taip gavau įskiepį nuo Coronos
netikiu ir nesuprantu kad tai kas dar nespėta
padoriau aprašyti fantastiniuose romanuose
vyksta gatvėse visai čia pat šalia
tiesiog čionai ir su manimi
jeigu atsakymą surasčiau jis būtų lopšyje
bet dar neišnešiotas mus pražudys ši nauja karta
kurioje iš dešimties vienas beprotis
jis supasi sėdėdamas krėsle
apsivilkęs chalatu
likę devyni idiotai
upės tirpstančio sniego liejasi po mano kojom
einu kažkur Visatos pakraščiais po arkomis
uždarais kiemais tarp kolonų
negyvi paukščiai krenta tiesiai iš padebesių
ir iš ten pat ataidi dangiški vargonai