skubu
atrodytų kažkas pasakė
kiek dienų išgerti liko
neiššvaistau
tik dalinu –
nors saujos tuščios
noras nusiskinti
peizažą su putinais
nuo horizonto linijos
seniai pavirto jau iliuzija
tik ūkas boružių
lyg iš aerodromo
pakils atnešt lietaus
į aitvarą
kurio nutrūkęs siūlas
prapjauna šypseną
neskauda –
nebebūna ir žaizdų
bumerangu grįžta žodžiai
prieš šimtą metų pasakyti –
pašėlęs futurizmas
nors nekenčiu stočių