savistaba

ar matei
kaip žaibas užlūžta
išdegdamas didelį lauką

taip perplėšdamos atmintį
žaizdos palengva džiūsta
laidodamos paskutinįkart
kas mirę

o vėliau nustebsi –
ne tavo tas aidas
virš buvusio ežero
atsimerksi supratęs –
šitoks siauras vanduo
tik tiltai kartais per platūs