Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 17 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Tą naktį pasaulis pasikeitė, spalvos atvirto į garsus, jis girdėjo dangų kaip melodingą dainą. Jo ego atsiskyrė nuo kūno; jis stebėjo sinchronišką garsų, spalvų bei pojūčių kaitą, stebėjo tol, kol tylūs šnabždesiai atvirto į riksmus, kol spalvos pasidarė tokios aštrios, kad ėmė jį akinti. Jis užsimerkė, bandydamas šitaip atsiskirti nuo aplinkos, kurios jis nekenčia, kuri nėra skirta jam gyventi. Jis stengėsi sugrupuoti savo mintis į lentynėles, padaryti galą chaosui jo galvoje, tačiau vidinės jėgos kovoti su nematomais užpuolikais seko. Graži spalvų ir garsų simfonija, tokia, kokia būna pavartojus narkotikų, patapo vidiniu riksmu, atvirto į draskymąsi su kažkuo nematomu, kažkuo, kas tūno viduje. Jis žvelgė į nieką, tuščiu bepročio žvilgsniu - žmogaus, besijaučiančio kaip atmata jį niekinančioje visuomenėje. Jie piršo jam savo taisykles, dogmas, normas. Jie darė iš jo vergą, marionetę, tampomą už virvučių. Jo tuščias žvilgsnis slankiojo iš vieno taško į kitą, ieškodamas vis kitose vietose tūnančių demonų; demonų, kurie kėsinasi į jo ego, kurie ketino sugriauti jo asmenybę. Jo ploni, šalti pirštai lietė orą, kūnu jis jautė kažkokią griaunančių virpesių vibraciją. Jo galvoje dūzgė, mintys pašėlusiai lakstė. Kažkokia nematoma materija, kažkas sunkaus ir slegiančio jo galvoje atvirto į klyksmą, į balsą. Jis nesuprato, ką tas balsas jam sako, nors norėjo suprasti. Į jo ego kėsinosi kažkas nematomas, kažkas galingas, galingesnis už jį patį ir visus žmones... jis jautėsi bejėgis. Bejėgiškumo simfonija darėsi vis labiau akinanti, garsai galvoje vis stiprėjo, kol galiausiai tai tapo kone fiziniu skausmu, mirties klyksmu. Jis užsimerkė, tačiau net užsimerkęs regėjo pavidalus tų, kurie atėjo čia, kad sunaikinti jo sielą, jis matė jų čiuptuvus, ir jie jau čia... jie ruošiasi iščiulpti energiją iš jo sielos, palikti tik bevalį padarą. Jis suėmė galvą rankomis, spaudė vis stipriau, manydamas, kad tai padės jam įveikti demonus. Garsai, mintys, tas jų balsas... viskas atvirto į vieną masę, kuri išsprūdo iš jo kūno riksmo pavidalu. Jis rėkė, rėkė, rėkė. Draskė į skiautes viską, kas pasitaikė aplinkui, rėkė ant jų. Ištiesė rankas į tą nematomą, ir pasiekė tik peilį...

Palatoje buvo šviesu, jis užuodė stiprų dezinfekanto kvapą. Viskas aplinkui nublizginta, aplinka tiesiog nepriekaištinga. Jis kone jautė aplinkinių žvilgsnius, įsiskverbianćius į jo aurą, ketinančius jį sužlugdyti. Jis jautė šiokį tokį dilgčiojimą; užčiuopė tvarstį, užrištą ant jo rankos.

- Tau vakar buvo stiprus priepuolis, ir, deja, mes turėjome išgabenti tave į psichiatrinę ligoninę, - mediko balsas buvo malonus, tačiau tvirtas ir griežtas. Atsakymo, aišku, jis negavo - jo žvilgsnis buvo nukreiptas į nieką, į tušćią aplinką, kurioje jis vis dar girdėjo demonų balsus. Vos užėjus stipresniam priepuoliui, jam būdavo sušvirkšćiama kažkokių slopinančių vaistų dozė, nuo kurios mintys jam nublankdavo, jutimai prislopdavo, tos būtybės, besikėsinančios į jo sielą, tapdavo švelnios it pūkas; jis savo haliucinacijose lengvai jas įveikdavo. Jis nukreipė ledinį žvilgsnį į daktarą, lyg mėgindamas indentifikuoti - kas jis toks? Ko jam iš manęs reikia? Kodėl jis kėsinasi į mano sielą, kodėl jis pumpuoja į mano kūną permatomą skystį, kodėl kiša baltas tabletes, nuo kurių vaizdas pradeda maloniai ir raminamai banguoti? Jo smegenyse virė „gėrio“ ir „blogio“ kova, tačiau kas ją laimėdavo, buvo aišku. Vaistai. Skystis, pumpuojamas į jo venas.

Jis gulėjo supančiotas virvėmis, jo smegenys buvo prislopintos ilgo veikimo psichotropikais. Medikai, tapę veikiau robotais, atliekančiais savo profesinę pareigą, kartojo tuos pačius veiksmus - grūdo vaistais prislopintą žmogų į prausyklą, vos ne vos priversdavo pavalgyti. Priepuoliai kartodavosi itin dažnai, paranoidinė šizofrenija paskutinėmis dienomis kaip reikiant progresavo. Jo galvoje nebeliko demonų, nebeliko užpuolikų ir gruobonių, kurie kėsinosi į jo ego. Liko tik jis pats, jis su savo į vieną susipinančiomis blankiomis mintimis, kurios slopinamos psichotropikais nebeteko galios naikinti, žudyti ir versti jį daryti tos beprotiškus veiksmus. Liko tik jis, tačiau greit nebeliko ir jo...

Paramedikai grūdo jį į greitosios pagalbos automobilį - tiksliau, nebe jį, o jo sužalotą, nukamuotą kūną. Jam kątik suleido didelę nuskausminamųjų vaistų dozę - vaistus, kurie greičiausiai yra skirti tik tam, kad nekiltų pakartotinių suicidinių minčių. Viskas ūžė, virė, balsai jo galvoje kvatojo, rėkavo. Jis matė šešėlius, keistus vaizdinius, kurie prasiskverbė į jo sąmonę pro baltas greitosios automobilio lubas. Veidai ėmė ryškėti, pasirodė kažkur matyti. Jo kūnas aptirpo. Jo regėjimo laukas susiaurėjo iki kažkokių vamzdelių, aplinkui vien tik balta spalva. Matytų veidų lūpos judėjo, jie kuždėjo:  laikykis, sūneli, laikykis.  Ilgainiui ir jie nublanko; grįžo tie patys balsai, tūžmingai kvatojantys, giedojantys nugalėjimo melodijas jo galvoje - mes tave nugalėjom...
2021-02-18 21:17
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 9 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2021-02-21 15:58
incertae
Neišgyventa, dirbtina ... na, gerai - nuo "jis" , tada reikia pasakotojo pozicijos, empatijos (kad ir su minusu). Iki kūrinio literatūrinio kokio tai tekstukas "netempia"
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-02-20 00:10
54866
sakiau, kad susidaro toks vaizdinys. vadinasi ta vieta yra perteikta gerai. o kitur vaizdinys nesusidaro. čia gal kaip filme - jei aktorius gerai persikūnija, vaidmuo pavyksta, o jei ne... man vaizdinys pirmoje pastraipoje susidarė
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-02-19 21:27
Borėjas
skaičiukas gal ir klysta, bet daugumas tikrai ne - šio teksto didžiausas trūkumas, kad nesi to patyrusi ir tai juntama kiekviename sakinyje.

iš dialogo vertėtų išmesti šnekamojoje kalboje retai pasitaikantį junginį "ir, deja"
vienas iš variantų:
- Tau vakar buvo priepuolis, - mediko balsas buvo malonus, tačiau tvirtas. - Mums teko atgabenti tave į ligoninę.
pažiūrėk kiek visko iškapojau šioje nedidelėje atkarpoje ir pagalvok ar prasmė bent kiek nuketėjo.

Bendrai paėmus visą tekstą reikėtų tvarkyti panašiu būdu, bet čia visi mes mėgėjai, tad - 4.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-02-19 15:14
dubrovskis
Oi, netyčia kitokį formatą uždėjau :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-02-19 15:13
dubrovskis


@54866 klystat. Nesu to patyrusi, ar su tuo susidūrusi :) dėl komentatorių nežinau. Ačiū, pabandysiu sekantį kartą ištaisyti logines bei stiliaus klaidas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-02-19 13:58
54866
banalių temų nebūna, būna tik geras arba blogas atlikimas. labai stipriai nepradėk gilintis į komentarus, kad nepradėtum lakstyti paskui juos ir...išsibarstyti. pirmoji, didžioji pastraipa, manau gera. perskaičius ją ir komentarus galvoje susidaro vaizdinys apie žmogų aprašantį tikrus išgyvenimus ir komentatorius kalbančius apie tai, ko patys niekada nėra patyrę. toliau kūrinys prastėja, silpsta ir tas jausmas dingsta. galima būtų teigti, kad psichiatrinės žmogus dar nepasiekę, tačiau tai, žinoma, tik juokas
pačioje pabaigoje, paskutinio sakinio pabaiga vėl tarsi grįžtama į pradžia. tarsi žmogus vėl įsikabina į tai ką žino ir tekstas atsitiesia, bet jau, tikriausiai per vėlu. tačiau tam, kas užčiuopė pradžią, tai yra geras ženklas, tarsi patvirtinimas, kad jis ne veltui gaišo visa tai skaitydamas ir tai yra tikra
„Jis stengėsi sugrupuoti savo mintis į lentynėles, padaryti galą chaosui jo galvoje, tačiau vidinės jėgos kovoti su nematomais užpuolikais seko.“ šiame sakinyje „jo galvoje“ galbūt tikslingiau būtų pakeisti „savo galvoje“. nesu tuo tikra, tačiau gana dailioje pirmoje dalyje tai kažkaip kliūna...
„- Tau vakar buvo stiprus priepuolis, ir, deja, mes turėjome išgabenti tave į psichiatrinę ligoninę, -“ — dėl šito siūlyčiau atsispirti komentatoriams, nes gydytojas galėtų taip pasakyti
„Vos užėjus stipresniam priepuoliui, jam būdavo sušvirkšćiama kažkokių slopinančių vaistų dozė, nuo kurios mintys jam nublankdavo, jutimai prislopdavo, tos būtybės, besikėsinančios į jo sielą, tapdavo švelnios it pūkas; jis savo haliucinacijose lengvai jas įveikdavo.“ – šiame sakinyje „jam“ taip pat per daug, reikėtų pagalvoti kaip galima būtų pakeisti
„Jis nukreipė ledinį žvilgsnį į daktarą, lyg mėgindamas indentifikuoti - kas jis toks?“ – vėl tie du „jis“ disonuoja ir taip, kad net antrojo „jis“ prasmė kažkur nuplaukia, tenka grįžti ir ją pasitikslinti. gal galima būtų keisti „kas čia toks?“...? 
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-02-19 11:56
Svoloč
Žemėje yra 8 milijardai gyventojų ir jie nieko daugiau neveikia, tik gyvena. Kas gali būti banaliau?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-02-19 11:28
Svoloč
Gyvenimas apskritai yra banalus dalykas ir rašyti apie jį yra banalu. Rašyti iš viso yra banalu, yra daug įdomesnių veiklų. Bet 4
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-02-19 11:25
dubrovskis
Ką reiškia "aštunkė devymdevyniais nuošimčiais"?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-02-19 11:04
Prinsas Kalava
na neblogai, lyginant su ankstesniais. vis tik aštunkė devymdevyniais nuošimčiais atliepė tai ką norėjau pasakyti.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-02-19 09:59
varna
nėra banalių temų
banalus gali būt išpildymas, požiūris, kiti dalykai
bet ir nuo požiūrio kampo priklauso
normaliai čia, kiek suprantu, realistiniu stilium aprašyta
buvo smalsu, gan įtaigiai apie savijautą
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-02-19 09:52
dubrovskis
*kad gudrus
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-02-19 09:51
dubrovskis
Sorry už "banalų" tekstą, bet ką nebanalaus ir ne lėkšto turėčiau parašyti? Vidiniai demonai banalu, psichūškė banalu, dar kas banalu. Rašyčiau apie vampyrus ir slibinus irgi būtų banalu. Tiesiog dauguma prozos tematikų taip iššiulptos; kad gudus sukurk kažką nebanalaus.

Kitą kartą pasistengsiu originaliau
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-02-19 09:42
aš tuo ne tas
toks lėkštokas turinys - vidiniai demonai ir psihiatrinė, standartiška ir nieko naujo temoje. ta mediko citata "- Tau vakar buvo stiprus priepuolis, ir, deja, mes turėjome išgabenti tave į psichiatrinę ligoninę" yra baisingai nenatūrali, niekas nekalba tokiais šablonais. aišku, ji neva atskleidžia veiksmo vietą, na bet kažkaip ne taip netikroviškai tai reikėtų daryti.
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą