Stimuliacija

skaitau kultūrinę spaudą
mano rankose
šimto šem puslapių žurnalas
kuriam aiškiai trūksta
dailininko pagalbos

(galėtų pasikviest bent darželinukę
su kreidelėmis)

turinys - mirusi silkė
ir jos nebeatgaivinsi

bene trim ketvirtam puslapy
vienas labai blogas poetas
kurio pavardė skamba
nelyg moteriškas aksesuaras
jei tiksliau ji panaši
į žodį liemenukas
taip ir rašo

esu pusiau žuvis pusiau žmogus
ant ledo lyties tarsi ant lėkštės
su aplink išdėliotais
sidabriniais stalo įrankiais
aukštyn pilvu plukdoma
į pačias upės žiotis

į mano subinę sukištas
apnuogintas laidas
pirštinėtas elektrikas kaip tikras pagraibas
smiliumi čiuopia prostatą

klykčiau palaimoje
bet esu nebylus
nes kaip sakiau aš amfibija

šis prisipažinimas
dar labiau sujaukė ir tai niūrų
žiemos pasaulėvaizdį

ir taip jog žvejaii skubiai traukiasi
į pakrantę o kiti ir dar toliau
o aš baigiu rašyti savo eilėraštį
tikrai žinodamas - visi

kurie tai matė
kurį laiką nebegalės valgyti jokios žuvies
ir net šprotų

viskas
aš baigiu rašyti savo eilėraštį