pjū 72 - 76

štunde nul


springžagsa pradėjo nuo nulio

tai ta nojaus laikų žuvies iškamša
pakelės užeigoj
nusprendusi nebeužsičiaupt - saulažuvė

jei sakyt tiesą tai tylos niekada ir nebuvo

nuo pat pradžių
visi mokinosi kalbėt
visi jaukinosi žodžius

tik ne kiekvienam
dievotam vargetai
pavykdavo juos ištart

d tarė: tebūna
ir visa per jį atsirado
be jo neatsirado niekas

net apokrifai
net žodžiai kuriuos mes sugalvojame

net pjūklas
kurį kažkas
veltui bando perrėkti

net springžagsos balso stygos
kuriomis mes retkarčiais pagrojame


...


mūsų daug


aš (užrašinėjantis visa tai)

kotryna
arčibaldas

ir visi sergantys
asmenybę praturtinančiom
šizofrenijos atmainomis

daugybiniais
išsidalijimais


...


mes metastazuojame


nes nieko šiame pasaulyj
daugiau ir nelieka

tau geriau nei fiziniai kūnai
daug geriau

ypač jei prisiminsime ginčus
tarp semitų ir žydų

tarp žydų ir graikų

tarp visų monoteistų
tarp dvasios sielos ir kūno

kurį palikti taip lengva


...


nesuderinamumas


aš kažkaip nebeprisiderinu
prie klepsidrų

visus įmanomus akmenis
jos jau seniai pratašė

jos yra laikrodininkų atašė
jos yra negailestingumo
ambasadorės

tašo tašo ir tašo

viską
išskyrus kertinius akmenis


...


dar vienas užsakymas


taip
tai tas pats
po kurio

arčibaldas tarplangyje
nebeužmigo

kada gudija buvo pervadinta
į baltąją rusią

kada baigė rodyti černobylį
(šis vardas užkeiktas!)

kada jis susapnavo
vilnių dengiančias
radioaktyviąsias ūkanas

atsivėrė neprėpiami toliai

arčibaldas ir kotryna
paskubomis palikę namus

iškeliavo ieškoti
madagaskaro