kita
jau senai sėdėtų
Dievo dešinėje
arba giedotų jo chore
gerą balsą
pomėgį darže kapstytis turėjai
galėtum
dangiškus vynuogynus prižiūrėti
raškyti prinokusius persikus
kurių gyva būdama nevalgei
ten iš viršaus apžvelgti
visą mūsų mėlyną planetą
ji tau
į mūsų kiemą sutilpdavo
bet tu
eini ir eini
į kapines kur palaidotas
vyras ir tėvas
takeliu šalia geležinkelio
net nejauti
kai pro šalį dunda sunkiasvoriai
kur tu dabar
gal dar tame tunelyje
stovi pasirėmus lazda
kurios niekada neturėjai
svyruoji nuliūdus
ir niekaip neprisirengi
man prisisapnuoti