Orų spėjimai

rytas spalio pirma ant žolės apšarmojusi sraigė
sukas žuvys lizdus tarsi širšės iš debesio vąško
verias pėdoj akivaras jaučio ir vėl susieina į tašką
tarsi čia tik išėjo ir ten jau už kampo pareina

prie ausies glaudžia kiautą ir girdis kaip krenta
ant vandens ežere ant žuvų iš dangaus sniego kąsniai
ir išsprogę iš ledo šaltiniai upokšnį sutinka kaip prasmę
ir kaip prokalbę šventą sau krantą suranda

viskas darosi aišku per durų pravertą tarpelį
skverbias šaltis po šalčio ir vėjo snieguoti verpetai
rašo pirštai per trečiąją akį ką meistras pamatęs
ir apsisuka delnas spėjimo iš sausio į spalį