mara

šiąnakt sustojau
po grįžulo ratais
atsigrįžęs
į šiaurę
ir staiga prisiminiau

*
kadaise žadėjau tau
išvažiuosim į serengetį
prie maros
stebėti didžiosios
migracijos

dar ne dabar
kai išmoksi
nenusukti akių stebėdama kaip
krokodilas doroja zebrą
žengti, kad nulinkus po kojom
žolė iškart atsitiestų
atpažinti
juodąją mambą įsiraizgiusią
krūmo šakose

tada paklausei kaip
atpažinti nemačius

*
išsitiestume žolėse taip
kad liūtas minkštomis letenomis
praeidamas nusuktų
žvilgsnį
hienos pritiltų
išsigandusios mūsų šešėlių
o kodėl
negalima ta tikrovė
bent vieną mirksnį
nes savanų žolė šiurkšti
duria iki kraujo

*
paklausei kaip
atpažint nepajutus

*
tiek tada tebuvo teisybės
ir ta pati nutylėta

yra ir kita maros upė
kurios
niekada neperplauksi