Pėdsakai

Šerkšno žėrinčios karūnos
Skamba rytui vos prašvitus:
– Ar baltesnio sniego būna
Už tą pirmą, kur iškrito?

Ar kada prieš savo valią
Buvote tankmėj paklydę?
Daug dailių, kreivų pėdelių
Išvagojo mišką brydėm.                               

Bėgu ir į pusnį griūvu –           
Iš arčiau geriau matyti.
Pėdsakai – įdomios runos,   
Privalu sniege skaityti.

Štai – laputės, čia – kiškiuko,                 
O čia vilko ir šerniuko.
Šičia - briedis bėgo šuoliais,
O pakrūmėj – stirnos guolis.
                   
Visą mišką apibėgau.                               
Iki kelių pusnys sniego!
Kam nebaisios sniego pūgos?
Va, žiūrėk, meška užsnūdus...