tavo pirštų galiukai kartais užsidega
net šalčiausią vasario popietės valandą
erdvė pakvimpa levandų žiedais
melsvame rūke stebiu
nerangius tavo krustelėjimus
vos vos tarsi bustum iš sapno
tada sleidėsi aguonos
ant lūpų skruostų
jų pumpurai sproginėjo
ant tavo pirštų galiukų
saksafono garai serpantinais
į melsvąjį rūką įsiliejo
kaip nebyliai
- - - - - - - - -
pavasarėjome