šeimyniškėlių kalvos arba malholandas
...
galbūt kažkada kotryna
turėjo seseris
nepasakosiu kas buvo prieš
ir kas bus po to
nes laikas sukasi ratu
visi mes mirsime
dažniausiai atskirai
bet ne kartu
girdėjau kranksint varną
buvo peršalęs
dėl visa ko pasižymėkim -
buvo vakaras sausio dešimta
kaimynai pisosi kaip visada
bet nesvarbu
sakykim kad mylėjosi
sienos visus garsus sulaikė
nesigirdėjo
ir ne žiema buvo bet pavasaris
šventa upe rožės plaukė
tik iš kur atsklinda sunkus
šnopavimas dianos?
- lyg sunktųsi
ji miega
prasideda jos sapnas
ilgumo toks kaip kelias
nuo miesto erškėtrožių eilė
dešinėje pusėje
į miestą kairėje
ir jei visa tai apsuktum
sąnariai iššoktų lauk
ligamentai pertempti
pokšėdami sutrūktų
atsirištų raiščiai
pušimi nupuštum
visuomet girdžiu kaip ošia
net kai be vėjo ir nesiūbuoja
akis trečioji galvoje lyg lotosas
suklustų
batų raišteliai burnoje
nuo šitiekos minklių šiaudų
šaradų lapų ir minčių
paslikas atgultum
guliu guliu... bet ant nugaros 1-4
ošia neperkošiama paslaptim 2-5
peleninė kaip vakuumas bekvapė
kamilė vaidenasi dianai 3-1
paskambinus atsiliepia 4-2
jau kaimynė 5-3
mįslė mįslę mina
jei įdėmiai apsižvalgytum
pakiltų akiniai
manytum regi filmą
kuriame tvin pyksas
bet ne... iš tikro svėdasai
čia juk... leliūnų bažnyčia
vietos artimos dar labiau
neatpažįstamos
kaip pienas baltuoja utena
pušynais gaubiasi anykščiai
ne šį kartą aš neklystu
visi mes mirsime
taip įprasta
taip nutinka visada