Juoda ir balta

naktis bus juoda ir balta
juodesnė už čigonės antakius
baltesnė už mėnulio šviesą

kai žingsniai netvirti
apgraibom ieškai kelio
o lūpos juodais apvadais
kaip suodžiai
priemenėje ryškėja
sniegu pabalintos
pamažu tirpsta
kartu su pašaliniais išdavikiškais
žodžiais

nelaukti
nakties suteptos mėnesienos
kaip gimnazisto rankos
mokykline kreida
žvakės dagtis
romantiškai šokinėjantis
nuo kiekvieno ištarto žodžio

juoda ir balta
už stalo ir ant sienos
lyg per matinį stiklą
atsispindėjusį veidą
būtų vanduo užliejęs

nelaukti
naktis bus nuostabiai vėjuota
jis plaukuose gimė
su steriliai baltu nusivylimu
lyg degutas permatoma tyla

juoda ir balta
joje aš krintanti šaka
jau be atminties ir apmąstymų

o tu
šalta žvaigždės šviesa