trys akimirkos prie šviesoforo

Yra tik du būdai kaip gyventi. Vienas - galvoti, jog stebuklų nebūna. Kitas – galvoti, jog viskas yra stebuklas. A. Enšteinas

garsas

nusileidžia ant žemės
Didieji Grįžulo Ratai
sutraiškytų visa aplinkui
nežinia iš kur atsiradęs
helio balionas
sprūsta aukštyn
įstringa medžio šakose
sprogs –

dar ne laikas

spalva

bažnyčios šventoriaus medžių šakose
varnos kelia sumaištį
plakasi sparnais
plunksnos į kairę į dešinę
pilasi nerimas
panašiai kaip anuomet
kai norėjai save nusipiešti
ant raudų sienos

ir tai praeis

jausmas

išsigandusi saulė
kyšteli pro debesį spindulį
drumzlinoje baloje
blyksteli šviesa
ryškėja ežero kontūrai
ir žemuogės vaiko delne –

kodėl visa
kas paprasta
įvyniojame įmantriais žodžiais
pamesdami svarbiausia –

eik

vėjo kvapas skanus