Išpažintis. 1 Dalis. Kantrybė.

Kantrybė.

Ar galima pavadinti nutylėjimą melu? Kai jauti, kad tavo širdies draugas yra tiesiog per silpnas suvokti tavo tiesą?

Tuomet užgniauži viską savyje, nukenti skriaudas ir žodžius su, kuriais jis nesiskaitė ir tiesiog tyli.

Ar tai nuodėmė, jei norėjai pagelbėti draugui tuo momentu kai jis tave keikė? Kantriai tylėdamas nenukęst, pakelt jį ir palaikyt, nors jis šiuo momentu, kaip tau atrodo, dar nėra gabus priimt tai kas vyksta. Priimti tiesą, nes ji jam bus per skaudi.

Ar tai melas? Ar melavai, kuomet neišsakei ko tas Žmogus kalbantis tau baisius žodžius yra vertas?

Nemanau, nes tai ne kvailumas, o kantrybė.

Taip reikia elgtis ir visus kaltinimus melu atmest.

Paprasčiausiai nukęst viską savyje. Tylėt. Išgyvent. Klausyt. Verkt ir tyliai, kantriai mylėt ir kelt tą žmogų iki debesų, kad jis įkvėptų to ko dar nėra svajojęs.

Kantrybė- vienas meilės atributų.

Mano esybei yra svetima, kad santykiuose reikia ieškot sau naudos.

To nesuprantu, to pas mane nėra ir net negali būti. Jei taip būtų, aš apsivemčiau sėdėdamas virtuvėje ant taburietkos.

Jei Jis, tavo žmogus taip kalba, reiškia jis turi teisę taip kalbėt. Turi teisę tave mūšt, nes tu nebuvai pakankamai jam kantrus.

Tau stigo,

Kantrybės.

Išpažintis. 2 Dalis. Tėvas.