kaip irklą ranką ištiesiu
prieš užmiegant
ir pasineriu drąsiai
į melsvą šviečiančią miglą
kurioje sapnus transliuoja
netgi tos naktys
kai kvailai savo gyvenimą
pelenais verčiau
matosi dabar
kaip keistuolių teatro šešėliai
šitas Palangos smėlis
šiltas ir švelnus
kaip įšilusi tavo oda
ar įsileisti šią viešnią
iš tolimos šalies
viskas senai praėjo
viskas beveik jau baigta
atėjo laikas
grįžti atgal į tylą
prie pakelės gėlių vaistažolių


neberijus












