Empatija

trys gaideliai gieda
kudakuoja vištos turškiasi undinės
vaškas nuo stalelio tykšta ant
krūtinės

parduotuvėn ėjom bet neradom
ryžių
buvo jau sutemę
atvežt pažadėjo obuollių ir blynų

dar norėčiau miego
tabletes padėjau ėmė ir užkrito
ten kažkur prie sienos

dar norėčiau sniego
nors mažos stiklinės
snigt nepažadėjo dabar karantinas

tarsi lijo tarsi ir per lietų
pas karalių mindaugą užsitęsę pietūs
galvoje taip tuščia tarsi išskalauta
toliuos horizonto jūra krantą
plauna

mano empatija dėl to nekalta
bet užtat ryški
kaip nakties žvaigždynai
trys šaukšteliai ikrų
trys uogienės sperma kvepia
slyvom

vėjas vis smarkėja varto jis
pastolius
ropščiasi ant stogo
ūžauja ir beldžia net klausyt
pabodo

lietuvoj tuo tarpu niekaip
nepasninga niaukiasi
rūkas neišbrendamas
kaupiasi vėl ūkanos

va lėktuvai skrenda debesys
paskendę sklandytuvai sklando
mažoj prakartėlėj atsistūmęs
sklendę laksto sau ėriukas

jeigu imtų snigti viską atiduočiau
už ąsotį sniego
išdalinčiau valkatoms vargšams
ir snieguolėms

bet o varge

ji labai stipri šita mano empatija
kartais nekorektiška
kenčia net visuomenė