Prisimenu tave kitokį.
Jauną, grėsmingą, šaltą ir nekantrų.
Rezonuojantį kulniukų kaukšėjimu Laisvėje.
Tavo atspindį Fontano bumbuluose ir
iškrypėlio akinių veidrodžiuose.
Pamenu tavo prasčiokišką apsukrumą,
bet kartu ir senamadiškas manieras.
Tavo aimanas dėl niekad negyjančių
istorijos žaizdų ir duobėtų gatvių.
Kartais galvoju - gal mudviem
viskas galėjo susiklostyti kitaip?..