tu žiūrėjai į vieną tašką
akys buvo šalia
bet jas
skausmingas rūpestis sustabdė
niekur nepabėgsi
pasakiau
negaliu tavęs tokios palikti
viską mesčiau
kad tik būčiau ten su tavimi
ir čia dabar
gal net kaltas pasijaučiau
kad tau sunku ir skauda
kad sergi
gal dar viskas pasibaigs gerai
ir tavo žvilgsnis vėl nušvis
kaip aš nežinau
tu pasikėlei
apsivertei ant kito šono
ir tavo žvilgsnis dar nutolo
aš bijojau pats savęs
jausdamas tą šaltį
bet buvau šalia
kai atsipeikėjai
ir man pasidarė lengviau
bet neilgai
tu vėl paskendai mintyse
skaitau tavo veidą
įsiklausydamas į praeities atgarsius
ir išgirstu
kaip vėjas klebena senas langines
kurių jau senai nėra


neberijus







