apsiaustas per pus

iš kur kilo šventas Martynas?...
buvo didikas, kuris buvo gero būdo ir mėgo linksmai be rūpesčių gyventi. visad buvo džiugus ir draugiškas ir dalyvaudavo visuose draugų ir pažįstamų didikų puotuose. vieną šaltą žiemą gerai pasibuvęs pas gerą draugą jo pilyje išsiruošė pas savo pusseserę,  į kitą puotą. ir tik todėl, kad ten buvo puikus jo mėgstamas vynas ir labai graži simpatiška ir, gan grąsi kepėja. jo arklys buvo auksinių karčių, jis buvo puikiai apsirengęs, ir prie šono kabėjo kapšas pilnas auksinų ir sidabrinių. buvo tamsi gūdžios žiemos naktis ir jis jojo per tamsią ošiančią girią. aplink stūgavo vilkai ir ūkavo pelėdos, tačiau Martynas žinojo, ęsąs laimės kūdikis ir linksmai giedodami katalikišką Kalėdų giesmę, ir vis gurkšteldamas mėgstamo dundulio ipos alaus jojo sau linksmas, nebijodamas nei plėšikų, nei šalčio. ir staiga pamatė pavargėlį, apskurusį, vos gyvą nuo šalčio, drebantį. suspaudė Martynui širdį. ir sustojęs kreipėsi į jį.
- Ar galiu tau padėti, žmogau.
Tas net neatsakė, tik kaleno dantimis.
Tada Martynas nušoko (sėkmingai) nuo arklio, nusiėmė savo flamandiškos drobės apsiaustą, suverptą Florencijos meistrų, ir šeimos herbu - dviem liūtais, ir flamingu, ir perplėšęs į dvi dalis, viena aprengė benamį. Po to naujojo toliau švęsti. ir širdy jautė didelę Šventę. todėl dar linksmiau giedodami (su angelu sargu ir Šventąja Dvas ia), pasiekė aristokratijos pilį; ir buvo šauniai sutiktas.
o pavargėlis nenumirė, ir pardavęs apsiausto pusę, nusipirko dvi žąsis ir pradėjo nedidelį verslą, o galų gale tapo mugių muzikantu, nes brazdino gitara...
Tai trumpa švento Martyno istorija.
kas netingi, gali pasveikinti su vardadieniu.