tuvis dainuoja gerkliniu balsu

tuvis jurton atėjęs 
dainuoja chomėjum
gerklę prasiskalauja
dainą traukia naują
apie medžioklę prie kalno
kai išjojo be balno
krito ant akmenų
ir atrodė graudu
nieko nesumedžiojo
tik išsisuko koją
bet kai šlubavo spėriai
kalno ola prasivėrė
elnias aukso rogėmis
tuvio kakton smogė
kiek jis šlaite kliedėjo
nieks atspėt negalėjo
kiek dainavo chomėjum
vien tik kalnas girdėjo
elnio balsu riaumojo
šlubčiodamas grūmojo
ko gi nieks į pagalbą
neatjoja jis dalbą
rado ir kirto tam elniui
ta dalba tikras velnias
sakė žmona jam grįžus
apsikabino švelniai
baltas sulopė kelnes
jurtos vršūnėn vėliavą
pakeleiviams iškėlė ji
elnio ragus vos vos
ištraukė iš vyro kaktos
o kai svečiai išėjo
abu dainavo chomėjum