kepa grybą tuviai

pjauna pjūklas grūdą
gramas liko iš pūdo
stovim abipus durų
trukt į save ir sugūra
mintys į vieną pusę
kalbamės bet it musę
kandę nieko nežinom
vienas kitą kankinam
gal tai kokios dalybos
pjaunam grybą ir imas
iš kažin kur keptuvė
kepa grybą tuviai
dar keisti ritualai
pasakyk kokio galo
musės miršta iš bado
gal to grybo nerado
gal nerado keptuvės
kur grybienoje tuviai
sau šiltai voliojasi
grybu galvą klojasi
jau ir mes lyg grybai
tolimoj sodyboj
kojas ant mėnulio
mataruodami gulim
be vandens ir šviesos
chlorofilo spalvos
žalias žemai gaublys
kas jame pasiklys
galit lipti pas mus
oj kiek visko čia bus