Atvirkštinis d

Toks metas, mudu ėmėm gerti midų.
Mes ant palangių, ant stalų, komodų,
lentynų, atbrailų, ant baliustradų
pristatėm žvakių, kviesdami į vidų,
užmušti vakarą nuobodų,
visus, kas gal geriau nerado.

Galbūt smagiau kur nors kitur, nei
čionai, čia viskas  klostosi nedarniai,
bet laisvė ir joje nuščiūva skoniai.
Registrus perjungia nepraustaburniai.
Juokingi permatomi barniai.
... kas nors įpilkit vyno poniai!..

Pakeiskit foną, tinka Libertango.
Pamirškit savo kraują tingų,
te ausyse šiek tiek paspengia
ir, jei lange dangus apspango
nuo pernelyg žvaigždžių laimingų,
mes pasijuskim lyg neapsirengę.

Ir pasijuskim ištuštėję,
bet žodžių nepamirškime aukštųjų,
ir akimis paleiskim – štai jie!..
kam ant peties, po auskaru kam, kam lėkštėj jie,
ir nepamirškite šiukštu jų
iš čia kažkur kitur išėję.

O mudu baigsim gerti midų. Metas,
kai nuovargio nėra, bet kažkodėl jis matos,
todėl sutikim, jog tai mitas.
Pakeiskim foną muzika ramia, tas
tylus fortepijono aromatas
lai bus lyg atvirkštinis dinamitas.