pjū 50

influenza


taip Kotryna čia ligoninė su vieninteliu daktaru
sako jį ištiko rudeninis tikas

kai jis mirksi kaire akimi krenta lapai
niekas nežino kada pasirodo
ir kada mus palieka ar kaip apsirengęs
kalba kad seniai seniai
turguje įsigijo vilnones kojines

šis lauko turgelis tai ant plauko kybanti
apokaliptinė laiko apykaklė
tūkstantmečių sandūra tarp praeities
kurios nebebus ir ateities
kuri dar nepasirodé

vidury dienos gali matyti
kaip bandelių kepyklos pasienyje
traukuliuoja kamparo
klijų freono ir kokso uostytojai

šiukšlių čia tiek - nors sunkvežimiu vežk
dienų glamonės vėsios
kaip chirurgo instrumentai

visi tikri gydytojai seniai paliko miestą
vieno iš jų sandalais dėviu aš
tik žuvėdros kai kurios riebumo sulig kalakutais
užsivelka baltus chalatus
vėjui varstant duris jos įlekia į palatą
ir kapoja snapu tol kol pasiekia smegenis

bet aš žinau Kotryna -
lietus nuplaus ir šiuos pėdsakus