kasdienybės geometrija

prietarams

akmuo – tik akmuo
vėjas – kompaso kryptis
o lašas iš einančio vakaropi debesies
tiktai vanduo nugrimzdęs sūkurin
į upės tėkmę lengvai išslystančią
iš šiandieninio kranto į rytojų

atsitiktinumui

kiekvienas žvilgsnis ne moneta
sviesta aukštyn kad atsiverstų skaitmenimi
ir sapnas įkyriai atsėlinantis prieš rytą
tik miražas

baimei

ar esi kada prieblandoje
ranka sutraiškęs plaštakę

negi tada svarbiau
kiek sekundžių sulaikai kvėpavimą