Patikėk

kai aš prašau
tik būk tokia
kaip visada
kaip pirmą kartą
juk nugyventos
mūsų  dienos
kažko  vertos

kai aš sakau
kad man daugiau
nereikia nieko
gyvenime
beveik jau visko netekau
pažadinai iš miego
tu sodas mano
mes apsiraizgę šakomis
gimtinės oras
dainos ir priedainio dalis

gal netikėk manim

galbūt tu mano kalinė
gal kasdieninė šventė
namisėda ir tremtinė
save pasmerkus
su manimi gyventi

būk išeiginė ir šviesi
net jeigu tavo poelgiai keisti
kai mus akis apgaubs
nesantaikos pilka migla
dar pavaikščiokim
po rudenio gatves
būk juoko taure sklidina

tik būk tokia
kaip pirmą kartą

patikėk