tokią naktį
atsiveria dangaus vartai
garsiai girgždėdami
taip garsiai
net neprigirdintys
sukrūpčioje sapne
už jų tuščias dangus
kaip baltas popieriaus lapas
laukiantis pėdsakų
niekas nedrįsta pakelti akių
nutyla dienos gausmas
nudžiūsta ašarų takelis
ant vienišo kaminkrėčio skruosto
akimirka prisipildo tyro jausmo
kurio niekada nesuprato
amžinybės trokštantys
tylai sparnus išskleidus
suvirpa nuodėmėj paklydę
savęs nesupratę
tik šypsosi mažo vaikelio akys
jam tokią naktį
angelas pasaką seka