Karmos dėsniai

Kas tik šiais laikais mūsų neskriaudžia, kas tik nesukelia mums pykčio?.. Pareigūnai visi negeri, be kompetencijos ir t. t. Juk  jiems mes turime aiškinti įstatymus, nes jie dar neišversti į normalių žmonių kalbą. Jus darbe aprėkė boso parankinis (patys bosai paprastai nerėkia, jie maloniai šypsosi). Prisikabino be reikalo, kai tuo tarpu esate teisus jūs. O  kaip kitaip, jeigu reikalavimai maksimalūs, o atlyginimas – minimalūs?
   
Jus apgavo jūsų šefas. Nusuko jums darbo užmokestį, kad vos užtenka darbo jėgoms atstatyti, jau nekalbant apie tai, kad reikia įsidėti naują stiklą į mašiną, kurį vagys pavogė. Policija tokių smulkmenų neieško. Kas nors jus apgavo atsiskaitydamas už prekes, paslaugas ir taip iki begalybės. Profsąjungų dabar nėra, partijos komiteto irgi. Kam pasiskųsti? Kur vargšui žmogeliui kreiptis?..
   
O pyktis kunkuliuoja,  verda kaip derva katile? Ką jus darote?.. Jus pradedate savo skriaudėjus koneveikti, visiems aiškinti, kokie jie yra mulkiai, savimylos, egoistai.
   
Elgiatės neteisingai.
    Gal žmogus, darydamas jums bloga, kenčia už savo tėvų nuodėmes arba už savo nuodėmes ankstesniame gyvenime? Gal jo, vargšelio, tokia gyvenimo karma nelaiminga? Užjausti tokius reikia, paguosti.
     
Aš suprantu, kaip mano bosui sunku. Jis  toks nelaimingas, kad “nusivažiavo” iki to, jog jam tenka apgaudinėti kitus. Na, kaip jo nesuprasti? Jam reikia išlaikyti žmoną, meilužę, automobilius ir t. t.
     
Jis toks nelaimingas, kad jam reikia gerti visokius “Metax”, “Absolut” ir kitus panašius stiprius užsienietiškus skysčius. Jo ir vaikai, žmona, meilužės, aišku, rūko tik brangiausias cigaretes. O kur dar drabužiai, įvairūs delikatesai, brangstantis benzinas, įvairios išvykos? O moterys  dar nori į Paryžių, Havajus pavažiuoti. Reikia pinigų. Tiek rūpesčių, kad tiesiog naktimis nemiega, kaip ką nors gudriau, vikriau prasukus. Be to, visi vagia, net nežinai, ką pats ir turi. O kur dar sąžinės balsas? Vis lenda ir lenda kaip yla iš maišo. Nesiseka jam, nors tu ką? O čia dar visokie pareigūnai domisi tavo pinigų judėjimu. Juos irgi reikia savotiškai gydyti nuo smalsumo, kitaip galas – neišvengiamos baudos. Čia dar buhalterė išsižiojėlė dvigubą buhalteriją supainiojo. Nors bėk ir rėk.
   
Gal kai tu su savo ramia sąžine valgai savo firminę vakarienę – keptas bulves, tavo skriaudėjas drebančiomis rankomis beria į burną tabletes, kad nusiramintų, o tau gerai, tu negeri ir ramiai miegi. Tiesa, keptos bulvės truputį apsunkina virškinimą, bet tai nieko.
   
Pykti yra beprasmiška. Žymiai protingiau nusipirkti Teleloto bilietą. Ką, beje, daugelis ir  daro. O gal duos  Dievas ir pasiseks ką nors išlošti.
 
Psichologai pataria užpykus žiūrėti į veidrodį ir tylėti, kol jums išsilygins kakta, iškreipti veido bruožai ir jūs imsitės šypsotis. Pyktį kaip ranka nuims ir jums nekils jokių pašalinių minčių  apie pridedamąją vertę kaip pagrindinį  kapitalo kaupimo šaltinį. Pabandykite.