Susirinko vieną vakarą trys vaiduokliai: Simpatiškieji Griaučiai, Fredis Medinė Koja ir Ragana Ant Šluotos. Kur buvęs nebuvęs prie jų prisijungė Karlsonas, Kuris Gyvena Ant Stogo, nors iš tikrųjų, reikia pasakyti, kad jis negyveno ant stogo ir visai nebuvo vaiduoklis, bet trys vaiduokliai buvo draugiški ir Karlsono niekada neatstumdavo. Kadangi prieš akis buvo Helovyno naktis, tai vaiduokliams kaip ir privaloma pasipildyti savo maisto ir kitų turtų atsargas. Taigi, visi keturi pasileido per miestą. Beldėsi į kiekvienas duris ir grėsmingu balsu kreipėsi į gyventojus:
- Pokštas arba saldainis?
Dažniausiai gyventojai gausiai apiberdavo juos saldumynais, nes pokštų ne kiekvienas turėjo. Vaiduokliai ir Karlsonas, kuris visai negyveno ant stogo, jo butas buvo antrame aukšte, taigi, visai žemai, apie vidurnaktį jau tempė su savimi sunkius maišus, bet nusprendė pasibelsti į dar vienas duris. Jiems atidarė maža Fėja vardu Kotryna:
- Pokštas arba saldainis? – sušuko choru visi keturi, jau buvo gerai susirepetavę per vakarą.
Mažoji Fėja šiek tiek išsigando iš pradžių, bet geitai susitvardė ir pakvietė svečius užeiti vidun, nes nei pokštų, nei saldainių neturėjo, užtat galėjo visus pavaišinti morkų sriuba.
Vaiduokliai, žinoma, nepasimetė ir sugužėjo vidun. Visi buvo žiauriai alkani. Sriubos puodas greitai ištuštėjo, net Kotrytė negavo nei samtuko, užtat svečiai su pasitenkinimu išlaižė puodą ir lėkštes ir, aišku, šaukštus. Tada mažoji fėja nusivedė visus į vonios kambarį nusiprausti, nes tie per visą vakarą buvo ganėtinai suplukę. Kai pagaliau visi buvo švarūs, pasirodė, kad Simpatiškieji Griaučiai visai ne griaučiai, o labai simpatiškas princas vardu Kajus iš kažkurios laiptinės, o Fredis Medinė Koja iš tikrųjų turėjo visai ne medines, bet tikras kojas, kuriomis labai greitai perplaukė vonią išilgai per tris sekundes ir pasiekė pasaulio vonios plaukimo rekordą, o Ragana Ant Šluotos tebuvo jaunesnioji princo Kajaus sesutė, vardo Fėja Kotrytė gerai neišgirdo, Karlsonas, kuris buvo dikčiausias iš visų, atidarinėjo buteliukus, kurie buvo vonioje, tikėdamasis rasti uogienės, bet ten buvo kažkas visai kita. Fėjai Kotrytei visi pasirodė kažkur jau matyti ir gerai pažįstami, mieli ir malonūs.
Galiausiai visi sugužėjo į Fėjos kambarį, kur ligi pat ryto žaidė visokius žaidimus, iš kurių Kotryna labiausiai įsiminė Aklą vištą, Slėpynes, Atspėk vardą ir Tu gaudai.
Ryte, aptikę virtuvėje suvalgytą sriubą ir švariai išlaižytą puodą, tėveliai užėjo į dukrelės kambarį. Fėją rado miegančią, apsikabinus žaislą Simpatiškieji Griaučiai, ir sujauktą kambarį. Kitų svečių jau nebuvo.
- Pokštas arba saldainis? - tarė tėtis.