prieš karvėms nuėdant
rytinius voratinklius
jokios žvejybos
tik neperregimas vanduo
tylus kaip lūšis
tamprus kaip guma
kaip puma ar juoda pantera
tokioje pat nakty
jeigu jį visą parduočiau
nusipirkčiau naują dildę
ir akvariumo gaidelį
žodžius iškerpu ir įklijuoju
iškerpu ir įklijuoju
klijų kvapas nejuntamas
kvėpavimas juntamas
žolių šlamėjimas sklendžia
paviršium
užtat negirdimas
nepažįstamos žuvys tai regimybė
pažįstamos žuvys tai regimybė
jos pačios atplaukia į rankas
jos nuplaukia nežinia kur
kai kurios važinėjosi konvejeriu
po to nušokdavo nuo jo
ir nubėgdavo lapėmis
arba pelėmis
kaip arklys iš vėžių
čiapajevas ir tuštuma
iš pelevino
atsarginiai pakyla
nuo suolelių parke
eina į varžytines į pasaulį
ir tampa pretendentais
vaikai iš kopūstų
košmarai iš kunckamerų
kaip molio motiejus iš molio
uosto keltuvas nuo molo
ar traukinys nuriedėjęs nuo bėgių
praeitame gyvenime kurio nebuvo
aš matyt buvau garvežistas
nesvarbu kad plaukiame
svarbu kad plaukiame
greičiau taip negu ne
nesvarbu kaip išsilaikom
ant vandenų
svarbu kad išsilaikom
gelmės bedugnės
jų niekas neskaito
bedugnės gelmingos
atsakomybė ribota ir neribota
paraštėse
kad tik nesibaigiančios atostogos
nevirstų paraščių atomazgomis
gedėti vis tiek nebus kam
laikas eina savo vaga
toliau laiko dvi visaapimtys
baimė ateina iš niekur
baimės nasrai šen ir ten
ramybė visur ir niekur
prasmės paieškos beprasmės
absurdo taip pat
nėra tarp ir tarp
nėra giliau vandenų
ir aukščiau kalnų
pakilę tapo paukščiais
dangoraižiais
svetimkūniais viduramžiškame
peizaže
panirę plaukmenimis
žvynais ir žuvimis
nėra jokios evoliucijos
yra tiek kiek negali pasiimti
yra kalnai ir jūra
yra aukštis ir gylis
o be jų neaprėpiamo
grožio gravitacija
kuri pelkynuose tarp medžių
ir tarp miškų
bet man atrodo kad aš
dar niekur nesu buvęs
viena sutiktoji sakė
kad aš net nebandęs
taip visada atrodo
kelio pradžioje ir jo pabaigoj
viskas atrodo tobula
ir neišbaigta
ir kad esu įklimpęs
tame nieko nebuvime
ir visa ko būtyje
mačiau du pasiuntinius
jie ėjo su sutartimis
gal man pasirodė
bet abi surašytos krauju
mačiau kambarius ir namus
į kuriuos negalėjau įeiti
juose nebuvo šeimininkų
juose nebuvo nei stalo
nei rašiklio
nei absurdo nei prasmės